Autoriaus archyvas: Vytautas Tamutis

Šilsamanių kupstelių paslaptys

…Minkštučiukai samanų patalai ištiesti
Galvą in save traukia, liula užliesti.
Uogienojai kaip rūtos kelmais, kelmais želia,
Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia….

Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“

Miško paklotė

Miško paklotė
Daphne Mesereum nuotrauka

Nuostabūs Lietuvos šilai… poetų išgirti, dainos posmuose apdainuoti… visada jie lyg gimti namai, mamos lopšinę ošiančiomis pušimis, eglių skraistėmis pridengtomis pasakų knygomis, vaišėmis nuklotu stalu ir žaliu aksomu paklotu patalu… ir visada gyva dvasia užtvindantys širdį vos pravėrus duris… O kiek jame gyvybės ir paslapčių…? Nepaprastą šilo žavesį vaizdžiai aprašęs lietuvių literatūros klasikas A. Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“ mini net 68 rūšis įvairių augalų, grybų ir gyvūnų. Be abejonės dabartiniu metu mokslininkai priskaičiuoja jų šimteriopai daugiau, tačiau galutinio jų skaičiaus reikės dar gerokai lukterti. Mokslininkai spėja, kad pasaulio mastu miškuose turėtų tarpti ne mažiau kaip 80 procentų visos Žemės sausumos gyvų organizmų. Net šiuolaikiniame moderniame pasaulyje, kur klesti išsivysčiusios, kibernetinės civilizacijos, miškai atstoja namus net trims šimtams milijonų žmonijos ir net 1,6 bilijonams gyventojų jie yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O kur dar neišmatuojamas miškų vaidmuo klimato ir atmosferos formavimosi procesuose? Vargu ar mes galėtume išmatuoti miškų svarbą patys sau. Palyginimui galėtume prisiminti šio rašinio pradžioje pateiktą alegoriją ir pabandyti įsivaizduoti save be namų… Baisu ir liūdna vien pagalvojus ir labai neramu žinant, kad miškai pastaraisiais dešimtmečiais nyksta katastrofiškais tempais. Dėl siaučiančių gaisrų, plynų kirtimų, mirtino aplinkos užterštumo ir beribio žmogaus godumo kasmet išnyksta per 120 kvadratinių kilometrų miškų, arba maždaug 48 futbolo aikščių miško plotas kas minutę.
Skaityti toliau

Žygiai – draugai ar priešai

Miulerio žvitražygis - Agonum muelleri

Miulerio žvitražygis (Agonum muelleri)
Romo Ferencos nuotrauka

Šį kartą norėtųsi jus supažindinti su dar vienais žemdirbių palydovais, kurie gal būt nedažnam krenta į akis, tačiau yra labai svarbūs. Ir tik akylesnis gamtos stebėtojas pastebi ką tik suartoje dirvoje šmėžuojančius, blizgančius, ir nuolat kažkur skubančius vabaliukus. Kas jie tokie ir ką jie čia veikia? Ar tik nebus kokie nors kenkėjai taip įnirtingai skubantys pasigviešti ką tik į dirvą išbertą grūdą? Tikriausiai dažnam topteli tokia mintis. Skaityti toliau

Ar nyksta Lietuvoje elniaragiai?

Paprastasis Elniaragis (Lucanus cervus L.)

Paprastasis elniaragis (Lucanus cervus L.)
Nuotrauka: Orchi

Paprastasis elniaragis – tai vienas didžiausių ir gražiausių mūsų faunos vabzdžių, yra įrašytas į Lietuvos Respublikos Raudonąją knygą. Nuo seno lietuviai žavėjosi šiuo gamtos stebuklu, apipynė jį paslaptingomis legendomis.  Pasak jų, užsirūstinęs Perkūnas trenkdavęs į šimtamečius ąžuolus, ir iš jų pabirdavę keisti padarai, kuriuos tuometiniai lietuviai laikė šventaisiais dievybės pasiuntiniais žemėje. Tais gamtos garbinimo laikais klestėjo šventos ąžuolų girios, kuriose prieglobstį rasdavo ir didingieji elniaragiai. Dar praeito šimtmečio pradžioje šie vabalai gan dažnai stebindavo akylesnį gamtos lankytoją. Štai žymus Lietuvos entomologas Alfonsas Palionis savo rašiniuose teigia, matęs besigrumiančius elniaragių patinus Kauno Ąžuolyne 1937m.  Sunkiausi laikai elniaragiams prasidėjo po antrojo pasaulinio karo, kai buvo pradėti kirsti senieji ąžuolynai, o jų vietoje ėmė dygti modernūs mechanizuoti ir chemizuoti ūkiai. Skaityti toliau