Penktadienio vabzdys: Grybinis mėšlavabalis (Bolboceras armiger)

Grybinis mėšlavabalis (Bolboceras armiger)

Grybinis mėšlavabalis (Bolboceras armiger) patinas
Romo Ferencos nuotrauka

Mūsų žinios ir domėjimasis vabzdžiais yra labai netolygus – vienoms rūšims skiriame labai daug dėmesio, o kitos mums visai nereikšmingos, apie daugelio rūšių egzistavimą mes net neįtariame. Dėmesys vabzdžiams priklauso nuo to, kiek jie svarbūs mūsų gyvenime – žalingi jie ar naudingi, saugomi ar ne. Žemės ūkio ir miško kenkėjams, taip pat kraujasiurbiams vabzdžiams skiriame ypatingą dėmesį, apie juos žinome labai daug, nuolat juos tyrinėjame. Tačiau tokių vabzdžių palyginti nedaug, dauguma vabzdžių dažniausia nepakliūna į mūsų akiratį, dėl jų neskauda galvos nei miškininkams, nei žemės ūkio specialistams, jie napuola mūsų daržovių ar vaismedžių, niekada įkyriai nezyzia aplink ausis, nuolat primindami apie save ir nesigviešia mūsų kraujo, neapsigyvena mūsų namuose ir negadina maisto produktų, rūbų, kilimų, baldų, neplatina jokių ligų. Tarp šių „nereikšmingų“ vabzdžių yra didelių slapukų kuriuos pamatyti gamtoje galima tik atsitiktinai, arba reikia turėti daug žinių, patirties ir kantrybės, tik tada įmanoma juos rasti. Mūsų žinios apie šių vabzdžių paplitimą labai skurdžios, daugelis tokių, slaptai gyvenančių rūšių laikomos labai retomis. Apie vieną tokių paslaptingų rūšių čia ir pakalbėkime.
Skaityti toliau

Kas vyksta drugio lėliukėje metamorfozės metu?

pleštekė

Pleštekės (Nymphalidae) lėliukė. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.

Tikriausiai mažai kas gali nuginčyti faktą, kad vikšro virtimas į drugelį yra vienas nuostabiausių reiškinių gamtoje. Lėliukėje tūnanti cilindriška „valgymo mašina“ po truputį tampa įmantriu skraidančiu gyvūnu, kuris geria pro „šiaudelį“.

Šis metodas – pilna metamorfozė – padalina suaugėlius ir lervas, vikšrus ir nimfas į du skirtingus pasaulius, kuriuose jie visiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Tai toks sėkmingas gyvenimo būdas, kad juo naudojasi dauguma vabzdžių rūšių (taigi ir dauguma visų gyvūnų rūšių). Drugeliai, skruzdėlės, vabalai ir musės lėliukėje iš lervos virsdami į suaugėlį visiškai pakeičia savo kūno struktūrą. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Šilkverpis

Šilkverpis

Šilkverpis

Visi tikriausiai žinote, kas yra šilkas, kam jis naudojamas ir kokia tai nuostabi medžiaga. Bet šį kartą kalbėsime ne apie šilką, o apie vabzdį, kurio dėka atsiranda ši ypatinga medžiaga. Taip, tai – šilkverpis (Mombyx mori) – Bombycidae šeimai priklausantis drugys. Suaugę drugiai savo išvaizda neišsiskiria, o ir pačias šilko gijas, iš kurių vėliau audžiamas šilkas, gamina ne suaugę vabzdžiai, o jų vikšrai. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau

Vabalų pasaulio nykštukai

Acrotrichis sitkaensis

Acrotrichis sitkaensis šalia aguonos grūdo.
Romo Ferencos nuotrauka.

Nature maxime miranda in minimis – gamta labiausia stebina savo smulkmenomis, turbūt šiais prancūzų gamtininko Ž.A. Fabro žodžiais derėtų pradėti pasakojimą apie vienus mažiausių pasaulio vabalų – plunksnasparnius dar kitaip vadinamus sporavabaliais. Posakis „mažas kaip aguonos grūdelis“ šiems mažyliams netinka, nes jie mažesni ir už aguonos sėklelę. Pasaulyje žinoma apie 650 plunksnasparnių rūšių, Lietuvoje iki šiol rastos 22 rūšys ir dar bent 48 rūšys, žinomos kaimyniniuose kraštuose, ieškotinos. Tik laiko klausimas, kada jos bus atrastos. Palyginimui galima pasakyti, kad Latvijoje yra žinomos 34, Lenkijoje – 63, Baltarusijoje 20 rūšių plunksnasparnių. Aptikti šiuos vabalus yra ne taip paprasta, vien tik pamatyti šiuos mažylius jau yra pasiekimas – juk jie yra labai maži. O nustatyti rūšį įmanoma tik specialiais metodais – pagal paruoštus šių vabalų genitalinių struktūrų preparatus. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Violetinis limoniskas

Violetinis limoniskas (Limoniscus violaceus)

Violetinis limoniskas (Limoniscus violaceus)
Nuotrauka Stanislav Krejčík

Apie drevėse gyvenantį vabalą – niūriaspalvį auksavabalį – insects.lt jau rašė. Šį penktadienį pristatome dar vieną vabalą, gyvenantį senų lapuočių medžių išpuvusiuose kamienuose. Skaityti toliau

Kokia gyvybės forma dominuoja Žemėje?

Kolembola ir smeigtuko galvutė. Sinclair Stammers nuotrauka

Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Plėšriablakė Acanthaspis petax

Plėšriablakė Acanthaspis petax pasislėpusi po skruzdėlių egzoskeletais. Kurt Orion nuotrauka.

Plėšriablakė Acanthaspis petax – straubliuočių (Hemiptera) būrio, plėšriablakių (Reduviidae) šeimos vabzdys. Kaip išduoda lietuviškas pavadinimas, tai plėšri blakė, kuri maitinasi kitais vabzdžiais.

Tai nedidelė, iki 1 cm užauganti blakė, aptinkama Afrikoje ir Malaizijoje.

Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Raudongalvis bombožygis

Brachinus_crepitans_(Linné,_1758)_(2882259854)

Raudongalvis bombožygis – Brachinus crepitans. Udo Schmidt nuotrauka.

Penktadienio vabzdžio rubrikoje dar vienas žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Susipažinkite: Raudongalvis bombožygis (Brachinus crepitans). Beveik visoje Europoje ir Šiaurės Afrikoje aptinkamas vabalas. Lietuvoje aptiktas dar nebuvo, nors kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, aptinkamas.

Tai nedideli 6,5 – 10 mm vabalai. Suaugėlių galima ieškoti gegužės – liepos mėnesiais. Bombožygiai – paslaptingi vabalai, apie jų biologiją vis dar žinoma labai nedaug. Manoma, kad jų lervos yra kitų vabalų (ypač Amara convexiuscula ir Ocypus ater) lėliukių išoriniai parazitai1.

Vabalai gyvena sausose, saulės gerai įšildomose molingose ir kalkingose dirvose, apaugusiose žoline augalija ar krūmais2. Taip pat kai kur nurodoma, kad jų galima aptikti akmenuotose vietovėse, tokiose kaip seni geležinkelio bėgiai3.

Skaityti toliau


  1.  <a href="http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm" target="_blank">http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm</a>  

  2. Pileckis, S., Monsevičius, V. Lietuvos fauna: vabalai. 1 tomas, 1995  

  3. http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm  

Atrasta nauja kandžių rūšis – mįslingas evoliucijos stebuklas

Naujai atrastos kandžių rūšies Aenigmatinea glatzella patinas. George Gibbs nuotrauka

Naujos, primityvios kandžių šeimos atradimas – vienas iš įdomesnių radinių entomologijos srityje per pastaruosius 40 metų. Svarbiausia, kad ji buvo rasta ne kokioje nors atokioje, netyrinėtoje Australijos vietoje, bet, galima sakyti, tiesiog namų sode, Kengūrų saloje pietų Australijoje. Saloje, kuri nuo Adelaidės nutolusi per 100 km, o nuo žemyno tik 13 km, yra gyvenama nuo 1836 metų, ji laikoma viena iš romantiškiausių atostogų vietų. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Kaukolėtasis sfinksas

Kaukolėtasis sfinksas – Acherontia atropos. Didier Descouens nuotrauka

Kaukolėtasis sfinksas – Acherontia atropos. Tai naktinis drugys, užklystantis į Lietuvą iš Afrikos ar pietų Europos. Iš Afrikos gali atkeliauti netgi nuo Čado ežero ar Atlaso kalnų 1 . Tai įspūdingo dydžio drugiai, kurių išskleistų sparnų mostas gali siekti nuo 9 iki 13 cm. Lietuvoje tai didžiausi aptinkami drugiai. Ne tik drugys, bet ir jo vikšras būna įspūdingo dydžio. Prieš virsdami lėliuke vikšrai gali užaugti iki 13 cm ilgio (kai kurie autoriai nurodo, kad vikšrai gali pasiekti net ir 15 cm ilgį).  Skaityti toliau


  1. Lietuvos drugiai. R. Kazlauskas, 2008