Penktadienio vabzdys: gauruotasis auksavabalis

Gauruotasis auksavabalis

Gauruotasis auksavabalis (Tropinota hirta)
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Anksti pavasarį, pražydus kiaulpienėms (Taraxacum), sausesnėse pievose galima rasti pūkuotą vabalą – gauruotąjį auksavabalį (Tropinota hirta). Jo ieškoti reikėtų sausesnėse pievose ant kiaulpienių, obelų ar kitų žiedų.

Vabalas nelabai didelis, 8 – 11 mm dydžio. Viršutinė pusė juoda arba rusva, apaugusi ilgais pasišiaušusiais plaukeliais. Antsparniai su baltomis dėmelėmis.

Gauruotasis auksavabalis

Gauruotieji auksavabaliai ant kiaulpienės žiedo.
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Lervos vystosi dirvoje, maitinasi pūvančiomis šaknimis. Pietinėse Europos šalyse šis vabalas laikomas kenkėju, graužiančiu žemuoges ir kitus augalus. Pavasarį taip apspinta augalus, kad sodininkai renka juos kibirais lyg kolorado vabalus nuo bulvių (tikrai kibirais, neperdedam). Tačiau Lietuvoje ši rūšis laikoma reta ir jokios žalos nepadaro.

Kvapusis auksavabalis - Oxythyrea funesta

Kvapusis auksavabalis (Oxythyrea funesta)
Oskaro Venckaus nuotrauka

Gauruotasis auksavabalis gali būti supainiojamas su kita auksavabalių rūšimi – kvapiuoju auksavabaliu (Oxythyrea funesta). Kvapusis auksavabalis truputį didesnis, mažiau plaukuotas, spalva labiau į juodumą, o ne į rudumą. Dar vienas esminis skirtumas – kvapiojo auksavabalio priešnugarėlė su baltomis dėmelėmis, o gauruotojo auksavabalio – be. Kvapusis auksavabalis, skirtingai nei gauruotasis, aptinkamas visą vasarą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *