Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata šviežioje gaisravietėje. Vytauto Uselio nuotrauka
Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata. Blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas aptinkamas Eurazijoje, spygliuočių ir mišriuose miškuose. Tai paslaptinga vabalų rūšis, kuri išsiskiria savo pirofilija („ugnį-mylintis“). Tuo metu, kai visi gyvi sutvėrimai bėga nuo miško gaisrų, išdaginiai blizgiavabaliai – atvirkščiai, jie skraido aukštai virš miško ir pasinaudodami infraraudonųjų spindulių receptoriais, esančiais apatinėje krūtinėlės pusėje, jų ieško. Išdaginius blizgiavabalius taip pat gali pritraukti ir naftos, šiukšlių ar kitų atliekų gaisrai.
Kad ir kaip keistai tai atrodytų, nuo miškų gaisrų priklauso šių vabalų išlikimas, kadangi jų lervos gali vystytis tik apdegusioje pušų medienoje. O kiaušinius vabalai kartais deda dar į šiltą medieną1. Yra duomenų, kad išdaginiai blizgiavabaliai gaisravietes gali aptikti net už 60 kilometrų2.
Rodykle pažymėta infraraudonųjų spindulių receptorių duobutė. Helmut Schmitz nuotrauka.
Ši vabalų savybė jau daug dešimtmečių žavi mokslininkus. Lyginant su kitais pirofiliniais vabzdžiais, išdaginio blizgiavabalio infraraudonųjų spindulių receptoriai ištyrinėti labiausiai. Tai dvi mažos duobutės, esančios prie trečios kojų poros dubenėlių, kurių kiekvienoje glūdi, skirtingais duomenimis, nuo 50 iki 100 mechanoreceptorių. Tai labai jautrūs receptoriai, kurių veikimo mechanizmas sudomino netgi pažangių gynybos projektų agentūrą (Defense Advanced Research Projects Agency – DARPA). Mokslininkų nuomone, išdaginiams blizgiavabaliams gaisrus taip pat padeda aptikti į gaisro dūmus reaguojančios jautrios antenos3.
Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata šviežioje gaisravietėje. Vytauto Uselio nuotrauka
Pirofilinis vabalų gyvenimo būdas suteikia ir savotišką apsaugą, kadangi po gaisro nelieka plėšrūnų, kurie kėsintųsi suėsti vabalus ar jų kiaušinius, todėl jie gali laisvai užsiimti savo reikalais. Verta paminėti, kad suaugę vabalai gali išgyventi iki 2 mėnesių, bent jau patelės, o suaugusiam vabalui tai ilgas laiko tarpas.
Lietuvoje išdaginiai blizgiavabaliai saugomi nuo 2003 metų, jie įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą ir priskirti 4 (I) kategorijai. Tai reiškia, kad vabalų populiacijų būklė nėra plačiau tyrinėta. Deja, niekas neleis sukeliant miško gaisrus tyrinėti jų gausumą.
Didžiausią grėsmę išdaginių blizgiavabalų išlikimui kelia apdegusių medžių šalinimas iš gaisraviečių. Tada lervos nebeturi kur vystytis. Bet yra, kritiniu atveju, atsarginis variantas. Jei vabalai ilgą laiką nesulaukia gaisrų, kiaušinius pradeda dėti į gerai saulės įšildomų pušų žievę.
<a href="%20http://www.mapoflife.org/topics/topic_315_Infrared-detection-in-insects/ " target="_blank"> http://www.mapoflife.org/topics/topic_315_Infrared-detection-in-insects/ </a> ↩
<a href="http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0037627" target="_blank">http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0037627</a> ↩
<a href="http://www.nature.com/nature/journal/v398/n6725/full/398298a0.html#B1" target="_blank">http://www.nature.com/nature/journal/v398/n6725/full/398298a0.html#B1</a> ↩
