Naftinė muselė (Helaeomyia petrolei)
Nuotrauka: Michael S. Caterino & Cristina Sandoval, The Santa Barbara Museum of Natural History
Nafta, nors ir natūralus gamtos darinys, nėra pati geriausia terpė gyventi gyvūnams. Dėl savo konsistencijos tiesioginį kontaktą su nafta turintys vabzdžiai prilimpa ir negali ištrūkti, o nafta apsivėlusios paukščių plunksnos nebeapsaugo nuo šalčio. Taip pat naftos sudėtyje esantys aromatiniai angliavandeniliai – benzenas, toulenas, etilbenzenas ir ksilenas – nuodingi daugeliui organizmų, tame tarpe ir žmogui. O vabzdžiai šiems chemikalams dar jautresni nei žmogus: naftos produktai – dažni komponentai insekticiduose. Beveik visi vabzdžiai jautrūs. Viena krantinukių (Ephydridae) šeimos muselių rūšis – naftinė muselė (Helaeomyia petrolei) atspari naftos nuodams. O naftos toksiškumu dar ir naudojasi: jų lervos minta naftos telkiniuose mirusiais vabzdžiais ar kitais nariuotakojais.
Naftinės muselės lerva
Naftinė muselė aptinkama tik Kalifornijoje, JAV. Rūšis pirmą kartą užregistruota 1899 m. La Brea degutduobėse amerikiečių entomologo Daniel William Coquillett. Vėliau tyrinėtos britų biologo W. H. Thorpe, kuris šias museles įvardijo „Neabejotinai viena didžiausių biologinių įdomybių pasaulyje“.
Suaugusios muselės sugaunamos netoli natūralių naftos telkinių, taip pat aptinkamos ir prie komercinių naftos pramonės atliekų. Lervos plūduriuoja netoli balos paviršiaus. Nors jų viduriai matomai prisigėrę naftos, pagrindinis lervų mitybos šaltinis ne nafta, o į ją įkritę kiti vabzdžiai ir nariuotakojai bei jų likučiai. Keisčiausia, kad vasarom tokių telkinių temperatūra pakyla ir iki 37-38° C temperatūros, bet lervos vis tiek išlieka gyvos, jei tik turi galimybę iškilti į paviršių įkvėpti oro. Laboratorinėmis sąlygomis lervos buvo veikiamos ir 50% padidintu ksileno ir terpentino kiekiu, bet vis tiek išliko gyvos. Ištirta, kad lervos kūneliuose yra apie 2 * 105 bakterijų, padedančių neutralizuoti aromatinių angliavandenilių poveikį.1
http://aem.asm.org/content/65/4/1477.full ↩
