Vapsvos įsibrovėlius gali pažinti pagal veidą

DSCF8303

Pievinė popiervapsvė (Polistes nimphus). Eglės Černevičiūtės nuotrauka

Daugiau nei prieš 10 metų mokslininkai įrodė, kad vabzdžiai gali atpažinti veidus. Pasirodo, auksinės popiervapsvės (golden paper wasps) gali atpažinti kitus savo rūšies individus pagal žymes ant veido. Dabar jau žinoma, kad šį talentą turi net keletas vapsvų rūšių, tačiau, kad tai vienas iš svarbiausių būdų apginti savo lizdus nuo įsibrovėlių, mokslininkai atrado visai neseniai.

Liostenogaster flavolineata dar vadinamos Malaizijos sklandančiomis vapsvomis (Malaysian hover wasp) – šeimomis gyvenanti vapsvų rūšis, randama Pietryčių Azijos miškuose. Paprastai pavieniai lizdai būna nedideli, tačiau dažnai randama telkinių, kuriuose gali būti net iki 150 netoli vienas kito esančių lizdų. Tai reiškia, kad kiekvieno lizdo šeima nuolatos susiduria su kaimynų grėsme, kurie galbūt norėtų pasivaišinti ne savo atsargomis, o gal net padėti kiaušinius į svetimus korius.

Vapsvos, norėdamos apsaugoti savo lizdus, naudoja du įsibrovėlių pažinimo metodus: veido pažinimo ir kvapo pažinimo. Kiekviena vapsva turi specifinį kvapą, pagal kurį kitos vapsvos gali atskirti jos rūšį, koloniją ir lytį. Be to, kiekviena patelė turi išskirtinį veido raštą. Tačiau nebuvo žinoma, kuris iš šių metodų yra svarbesnis ir efektyvesnis.

Skirtingi patelių veidų raštai. QMUL nuotrauka

Mokslininkai iš Karalienės Merės Londono universiteto (Queen Mary, University of London, QMUL) norėdami sužinoti daugiau apie šių vapsvų gebėjimus, išvyko į Pietryčių Azijoje esančius tropikų miškus, kad galėtų jas tyrinėti natūralioje aplinkoje. Mokslininkai atliko įvairius bandymus su 50 kolonijų, rastų Vakarų Malaizijoje, viską aprašė ir paskelbė Proceedings of the Royal Society B. Tirdami vapsvų regą, mokslininkai naudojo individus iš tų pačių ar svetimų kolonijų su pašalintu kvapu, o tirdami uoslę – popieriaus lapelius, įtrintus savos ar svetimos šeimos vapsvos kvapu.

Paaiškėjo, kad šie du jutimai, rega ir uoslė, atpažįstant, ar atskridę individai jų šeimos nariai, ar įsibrovėliai, naudojami ne po lygiai. Tiriant regą, vapsvos dažniau klaidingai užpuldavo savo gentainius, tačiau pastebėjusios, kad suklydo, greitai atsitraukdavo nepadariusios didelės žalos. Tuo tarpu naudojant tik uoslę, vapsvos dažniau įsileisdavo kitų kolonijų narius.

Tačiau esant galimybei naudotis tiek uosle, tiek rega, vapsvos pirmiausia pasikliaudavo rega. Mokslininkų nuomone, vapsvoms ši strategija saugiausia, kadangi kito individo veidą gali pažinti iš toli, tuo tarpu norint pajusti kvapą, vapsvos viena kitą turi beveik paliesti.

Parengta pagal IFLSCIENCE

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *