Bitė pasiruošusi nakčiai. Eglės Černevičiūtės nuotrauka
Žmogus vidutiniškai pramiega trečdalį savo gyvenimo, ir tai yra tikrai daug laiko. Bet kaip yra su vabzdžiais? Kiek laiko pramiega jie? Nors pirmas klausimas turėtų būti, ar jie išvis miega?
Užuominų, pamąstymų bei trumpų vabzdžių miego aprašymų galima rasti jau ankstyvojoje mokslinėje literatūroje: „Vabzdys miegui pasiruošia suglausdamas antenas. Kai kurie vabalai jas priglaudžia prie krūtinės; drugeliai tupiasi specifinėj medžio pusėj, suglaudžia sparnus, atlenkia antenas ir tampa nejudrūs bei nejautrūs bet kokiems aplinkos dirginimams. Kai nepasotinamieji drugių vikšrai nejudėdami ilsisi šiek tiek palenkę galvas, jie miega.“ Ištrauka iš Yearbook of facts for 1864, R. Hill, 1865, p. 282. Pirmieji stebėjimai buvo atlikti gamtoje, o mokslininkai tuo metu nebandė atskirti vabzdžių „poilsio“ nuo vabzdžių „miego“. Po daugiau nei 50 metų, P. Rau ir N. Rau (Rau & Rau, 1916) paskelbė savo darbą apie vabzdžių miegą, kuriame iškelti klausimai aktualūs ir šiandieniniuose miego tyrimuose.
Žinduolių, tokių kaip žmonės, katės ir graužikai, miegas ištyrinėtas gan plačiai. Tuo tarpu kitų stuburinių miego paslaptys atskleistos mažiau, o kalbant apie bestuburius, literatūros randama visai mažai. Vabzdžių miegas detaliau tyrinėjamas pasitelkiant tik keletą rūšių.
Taigi, taip, vabzdžiai tikrai miega, tačiau šį procesą yra gan sunku apibrėžti. Reikia atkreipti dėmesį, kad vabzdžiai neturi akių vokų, kas mums būtų šiek tiek neįprasta. Viską dar apsunkina santykinai mažas tiriamųjų dydis. Nepaisant to, daugiausiai tyrimai atliekami stebint bites bei vaisines museles, nes jas lengva auginti ir jų būna labai daug. Kitos vabzdžių grupės paliestos labai mažai, arba jų miegas visai netyrinėtas. Ši sritis laukia naujų tyrimų, kadangi dabartiniai rodo, jog miego ypatumai gali stipriai skirtis ne tik tarp skirtingų rūšių, bet ir tarp skirtingo amžiaus individų ar socialinių grupių (pvz.: bičių darbininkių kastų).
2000 metais Pensilvanijos universiteto Neurobiologijos institute su vaisinėm muselėm atlikti tyrimai parodė, kad jų miegas turi visus pagrindinius miego bruožus. Pavyzdžiui, museles, kurios ilsėjosi, buvo sunkiau išgąsdinti nei tas, kurios aktyviai judėjo. Lygiai taip pat būna sunkiau atkreipti snaudžiančio ant sofos nei vaikštančio po kambarį žmogaus dėmesį. Dar įdomu, kad jei mokslininkai naktį muselėms neleisdavo ilsėtis reguliariai sujudindami indą, vėliau jos ilsėdavosi ilgiau, kad atstatytų savo jėgas. Tikriausiai esate pastebėję, kad jei tenka ilgiau padirbėti, mažiau nei įprasta pamiegoti, kitą naktį organizmas „atsigriebia“ už prarastą miegą ilsėdamasis ilgiau.
Tuo tarpu naujesni tyrimai parodė, kad kofeinas gali sujaukti vaisinių muselių miego ciklą visai kaip ir žmonėms! Amžius ir individo lytis taip pat labai svarbūs faktoriai, darantys įtaką miego ciklui. Mokslininkai taip pat tyrinėjo miegą ir cirkadinius ritmus stebėdami bičių pogulį ar atlikdami sudėtingas smegenų persodinimo operacijas tarakonams.
Skaitant visus šiuos įdomius faktus turėtų iškilti natūralus klausimas: „Kam mums reikia išmanyti apie vabzdžių miegą?“ O reikia dėl daugelio priežasčių. Tyrinėjant paprastų organizmų, tokių kaip vaisinės muselės, bitės ar tarakonai, miegą, galima lengviau atrasti bendrus miego elgesio bruožus bei miego procese dalyvaujančius genus. Manoma, kad vabzdžių cirkadinių ciklų žinojimas gali padėti kontroliuoti vabzdžius kenkėjus. Galbūt, kažkuriuo paros metu jie jautresni insekticidams (vabzdžių nuodams).
O video įraše galite pamatyti miegančią bitę. Atkreipkite dėmesį, kad 0:23 sekundę bitę sujudina, tačiau ji beveik nesureaguoja į dirginimą.
Paruošta pagal Popsci ir Evolution of sleep
