Autoriaus archyvas: Giedrius Markevičius

Paprastasis maldininkas (Mantis religiosa)

Paprastasis maldininkas - Mantis religiosa_2016-02-08

Paprastasis maldininkas – Mantis religiosa
Gintauto Steiblio nuotrauka

Paprastasis (arba Europinis) maldininkas (Mantis religiosa) į Lietuvą užklysta nuo 2008 m.1. Lietuvoje šie vabzdžiai fiksuojami rugpjūčio mėnesį, dažniausiai antroje mėnesio pusėje.

Skaityti toliau


  1. <a href="http://www.gamtostyrimai.lt/lt/naujienos/i-vilniu-uzklydo-retai-lietuvoje-sutinkamas-europinis-maldininkas-mantis-religiosa" target="_blank" rel="nofollow">Į Vilnių užklydo retai Lietuvoje sutinkamas – Europinis maldininkas (Mantis religiosa) | Gamtostyrimai.lt</a>  

Vandeninės blakės: Čiuožikai

Kūdrinis čiuožikas (Gerris lacustris)

1 pav. Kūdrinis čiuožikas (Gerris lacustris)

Straubliuočių būrys (Hemiptera) rūšių skaičiumi labai smarkiai atsilieka nuo tokių vabzdžių klasės „dominuojančių“ būrių, kaip vabalai (Coleoptera), dvisparniai (Diptera), plėviasparniai (Hymenoptera) ar drugiai (Lepidoptera). Tačiau įvairove šiems vabzdžių būriams straubliuočiai nenusileidžia! Cikados, amarai, blakės. Ne taip seniai blakės buvo laikomos net atskiru vabzdžių būriu.
Blakių (Heteroptera) pobūriui priklauso tiek augalų sultis siurbiančios skydblakės, tiek kitus bestuburius medžiojančios skerdblakės (Nabidae). Blakių aptinkama ne tik ant žolinių augalų, bet ir po medžių žieve (Žieviablakės (Aradidae)), paukščių lizduose ar net žmonių lovose (Patalinė blakė (Cimex lectularius)). Nemažai blakių rūšių prisitaikiusios gyventi ir vandenyje ar ant jo. Šitą blakių ekologinę grupę apžvelgsime. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: marmurinis auksavabalis (Protaetia lugubris)

Marmurinis auksavabalis

Marmurinis auksavabalis (Protaetia lugubris)
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Gegužės 29-31 d. Renavo dvaro apylinkėse vyko rūšių ralis, kuriame dalyvavo ir insects.lt autoriai. Šį renginį ir jo metu naujai atrastą lapsukių rūšį aprašysime vėliau. Šį penktadienį rašome apie ralio metu pastebėtą, į raudonąją knygą įrašytą marmurinį auksavabalį (Protaetia lugubris). Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: rupūžblakė

Gelastocoris oculatus Phil Myers nuotrauka

Didžiaakė rupūžblakė (Gelastocoris oculatus)
Phil Myers nuotrauka

Didžiaakės, raukšlėtos, apsinešusios dumblu ir smėliu, gyvena vandens telkinių pakrantėse ir minta vabzdžiais. Ne, kalbam ne apie varliagyvius. Šis penktadienis paskirtas rupūžblakėms (Gelastocoridae). Tai 7 – 14 mm ilgio, apvalios, smėlio, dumblo arba pūvančių lapų spalvos blakės. Iš viso yra apie 100 šių blakių rūšių, priklausančių dviem gentim. Aptinkamos Šiaurės ir Pietų Amerikose, Pietų Azijoje, Australijoje, Afrikoje. Europoje, deja, rupūžblakių aptikta nėra. Skaityti toliau

Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Gegužės 23 dieną VU Botanikos sode bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Po 12 val. įvyksiančio šventės atidarymo lankytojai bus kviečiami į Lietuvos entomologų draugijos, VU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų ir VU Botanikos sodo specialistų vedamas ekskursijas, Gamtos fotografijų klubo „Žaliasis skėtis“ parodos ir Lietuvos kalbos instituto išleisto Pabrėžos dvitomio „Taislius auguminis“ pristatymą, konkurso „Žalioji palangė“ laureatų apdovanojimus. Augintinius demonstruos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, veiks „Bonsai sodų“ ekspozicija, vilios muzika, žydinčios kolekcijos ir interaktyvios pramogos.

Lietuvos entomologų draugijos nariai supažindins lankytojus su vabzdžių ir moliuskų pasauliu, padės aptikti Botanikos sode gyvenančius vabzdžius ir moliuskus, papasakos apie jų vietą gamtoje ir svarbą žmogui. Maloniai kviečiame mus aplankyti!

isvyka

Penktadienio vabzdys: gauruotasis auksavabalis

Gauruotasis auksavabalis

Gauruotasis auksavabalis (Tropinota hirta)
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Anksti pavasarį, pražydus kiaulpienėms (Taraxacum), sausesnėse pievose galima rasti pūkuotą vabalą – gauruotąjį auksavabalį (Tropinota hirta). Jo ieškoti reikėtų sausesnėse pievose ant kiaulpienių, obelų ar kitų žiedų.

Vabalas nelabai didelis, 8 – 11 mm dydžio. Viršutinė pusė juoda arba rusva, apaugusi ilgais pasišiaušusiais plaukeliais. Antsparniai su baltomis dėmelėmis. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Iberodorcadion fuliginator

Iberodorcadion fuliginator

Iberodorcadion fuliginator

Ūsuočiai (Cerambycidae) – vabalų šeima, kuri asocijuojasi su medienoje besivystančiais vabalais. Yra ūsuočių rūšių, kurios vystosi stambesnių žolinių augalų stiebuose, pavyzdžiui, Lietuvoje gana dažnas graižažiedinis ūsuotis (Agapanthia villosoviridescens) ar Lietuvoje kiek retesni Phytoecia genties ūsuočiai. Yra ir tokių ūsuočių, kurie vystosi žolinių augalų šaknyse. O suaugę vabalai, skirtingai nei dauguma ūsuočių, neskraido, gyvena ant žemės ir ropinėja pievoje lyg kokie žygiai. Tai yra Lamiinae pošeimio gentys Dorcadion, Iberodorcadion, Carinatodorcadion ir kt.
Skaityti toliau

Pavasario pradžia – proga pamatyti žievėžygius

Rudasis žievėžygis (Dromius quadraticollis)

Rudasis žievėžygis (Dromius quadraticollis).
Verkių regioninis parkas, 2015-03-08
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Pavasario pradžia yra pats tinkamiausias laikas ieškoti žygių – žievėžygių (Dromius sp.). Ne todėl, kad jie šiuo metu aktyviausi, priešingai – dar pilnai neatsibudę po žiemos miego jie tūno pasislėpę po atšokusia žieve, samanomis ar paklotėje šalia medžių. Saulei labiau pašildžius medžiai išsiaugins lapus, ir žievėžygiai išsibėgios į medžių lają. O vasaros metu aptikti šį mažą žygį, bėgiojantį aukštai medžių šakose, nebus paprasta. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Violetinis limoniskas

Violetinis limoniskas (Limoniscus violaceus)

Violetinis limoniskas (Limoniscus violaceus)
Nuotrauka Stanislav Krejčík

Apie drevėse gyvenantį vabalą – niūriaspalvį auksavabalį – insects.lt jau rašė. Šį penktadienį pristatome dar vieną vabalą, gyvenantį senų lapuočių medžių išpuvusiuose kamienuose. Skaityti toliau

Drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis

Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita)

Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita)
Gintauto Steiblio nuotrauka

Medžių drevės – daugybės gyvūnų namai. Juose namus susiranda ne tik paukščiai, bet ir miegapelės, šikšnosparniai ir daugybė kitų smulkių gyvūnų. Kalbant apie vabzdžius, dreves dažnai užima bičių ar širšių lizdai. Daug rečiau minimas drevių gyventojas – niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma sp.). Bet pamatyti jį pasiseka ne kiekvienam, kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleidžia lervos stadijoje giliai įsirausęs į ąžuolo ar kito lapuočio trūnėsius, kuriais ir maitinasi. Pamatyti jį galima nebent paskutinėmis jo gyvenimo savaitėmis, kada jis jau būna virtęs gražiu vabalu. Bet jei medžio drevė yra 10-ies metrų aukštyje, dėmesio į šį jos gyventoją, manau, niekas neatkreips, jei specialiai neieškos.

Kitas veiksnys, dėl kurio šį vabalą retai pastebime, – jo išrankumas. Jam tinka ne bet kokios drevės, o tik tos, kurios yra labai senuose lapuočiuose medžiuose su patrūnijusiu vidumi. Negana to, jis mėgsta tuos medžius, kurių kamieną pasiekia saulė. Todėl miškai, kad ir kokie seni jie būtų, tinka ne visi. Miškas turi būti šviesus, retas. Neapaugęs krūmokšniais ar jaunais medeliais, kurie užtemdo ažuolų kamienus. Dažnai auksavabalio namai būna vieniši parkų ar šalikelių seni ąžuolai ar liepos. Niūriaspalviui auksavabaliui netinka nuvirtę medžiai – nors ir sutrūniję, kamienai privalo būti vertikalūs.

Deja, toks specifinis gyvenimo būdas ir išrankumas rūšies išlikimui nepasitarnauja. Dėl medienos poreikio nedaugeliui medžių pavyksta sulaukti brandaus, seno, drevėto medžio amžiaus. O tie medžiai, kurie tokio jau sulaukę, nėra mylimi. Iš pakelių tokius senus papuvusius medžius išpjauna bijodami, kad nenugriūtų ant mašinų. Parkuose pjauna bijodami, kad neapkrėstų ligomis kitų, sveikų medžių. O dreves „pagydo“ užbetonuodami – taip sunaikindami namus ne tik niūriaspalviui auksavabaliui, bet ir daugybei kitų gyventojų. Skaityti toliau