Autoriaus archyvas: Giedrius Markevičius

Penktadienio vabzdys: Naftinė muselė

Naftinė muselė (Helaeomyia petrolei)

Naftinė muselė (Helaeomyia petrolei)
Nuotrauka: Michael S. Caterino & Cristina Sandoval, The Santa Barbara Museum of Natural History

Nafta, nors ir natūralus gamtos darinys, nėra pati geriausia terpė gyventi gyvūnams. Dėl savo konsistencijos tiesioginį kontaktą su nafta turintys vabzdžiai prilimpa ir negali ištrūkti, o nafta apsivėlusios paukščių plunksnos nebeapsaugo nuo šalčio. Taip pat naftos sudėtyje esantys aromatiniai angliavandeniliai – benzenas, toulenas, etilbenzenas ir ksilenas – nuodingi daugeliui organizmų, tame tarpe ir žmogui. O vabzdžiai šiems chemikalams dar jautresni nei žmogus: naftos produktai – dažni komponentai insekticiduose. Beveik visi vabzdžiai jautrūs. Viena krantinukių (Ephydridae) šeimos muselių rūšis – naftinė muselė (Helaeomyia petrolei) atspari naftos nuodams. O naftos toksiškumu dar ir naudojasi: jų lervos minta naftos telkiniuose mirusiais vabzdžiais ar kitais nariuotakojais. Skaityti toliau

Paminklas medvilniniam straubliukui

Medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis)

Medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis)

Vilnamedžio (Gossypium) (augalo, iš kurio sėklas gaubiančių pūkų gaminamas medvilnės pluoštas) pumpurais ir žiedais mintantis medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis) yra tikras medvilnės augintojų siaubas. Šio vabalo tėvynė yra Centrinė Amerika, bet iš jos, išplito po įvairias Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis ir daro milžinišką žalą medvilnės augintojams.
1892 m. JAV, Misisipės valstijoje buvo rastas pirmasis straubliukas. O 1920 m. jau visi Jungtinėse Amerikos Valstijose esantys vilnamedžių aginimo plotai buvo užpulti šio straubliuko. Visa medvilninio straubliuko žala JAV vertinama maždaug 13 milijardų dolerių. Šiuo metu jo žala skaičiuojama po 300 milijonų dolerių kiekvienais metais1. Pagal žalą, kurią jis atnešė Jungtinėm Amerikos Valstijom galima pagalvoti, kad šis straubliukas turėtų būti nekenčiamas, bet Alabamos valstijoje šiam straubliukui pastatytas paminklas… Ir negana to, šis vabalas vadinamas „gerovės šaukliu“!
Skaityti toliau


  1. http://www.bollweevil.ext.msstate.edu/history.html  

Penktadienio vabzdys: Hitlerio vabalas

Anophthalmus_hitleri_HabitusDors

Anophthalmus hitleri
Michael Munich nuotrauka

Hitlerio vabalas – Anophthalmus hitleri. Žygių (Carabidae) šeimos vabalas aptinkamas penkiuose Slovėnijos urvuose. Atrastas 1937 metais vokiečių entomologo Oscar Sheibel ir pavadintas Hitlerio garbei. Tai apie pusės centimetro ilgio rudas vabalas. Gyvendamas tamsiuose urvuose praradęs savo regėjimą. Genties pavadinimas Anophthalmus išvertus iš lotynų kalbos reiškia „aklas“.

Praėjus 2 metam po vabalo atradimo, šios rūšies vardo įkvėpėjas sukėlė didžiausią istorijoje karą ir visame pasaulyje toks pavadinimas nekelia teigiamų emocijų. Bet, pagal binarinės nomenklatūros taisykles, moksliniai rūšių pavadinimai negali būti keičiami (vienintelė išimtis daroma tik su religija susijusiems pavadinimams). Tad toks šio vabalo pavadinimas išliks per amžius. Tačiau neraminantis klausimas ar išliks pati rūšis: šio vabalo individo kaina juodojoje rinkoje siekia virš £1000. Daug didesnė suma nei didelių ir įspūdingų tropinių vabalų… Tokia aukšta vertė yra ne dėl rūšies savybių, o vien tik dėl nelemto vardo. Pirkėjai dažnai būna ne entomologai, o nacių relikvijų kolekcionieriai. Individai vagiami net iš muziejų. Dėl tokios paklausos iškilusi grėsmė ir rūšiai. Slovėnijos biologai net ragina valdžią uždaryti urvus, kuriuose gyvena Anophthalmus hitleri ir taip apsaugoti nuo nelegalaus vabalų rinkimo.

Aptikta nauja Lietuvai tiesiasparnių rūšis

skruzdėlinis svirpliukas

skruzdėlinis svirpliukas (Myrmecophilus acervorum)
Romo Ferencos nuotrauka.

2013 m. gegužės 13-ą Kačerginėje (Kauno raj.) Kauno zoologijos muziejaus darbuotojas Kazimieras Martinaitis aptiko mažą svirpliuką. Paaiškėjo, jog tai naujos Lietuvai rūšies – skruzdėlinio svirpliuko (Myrmecophilus acervorum) individas.

Nors vadinamas svirpliu, taksonomiškai jis priklauso kitai tiesiasparnių šeimai – skruzdsvirpliniams (Myrmecophilidae). Tai antrasis šios rūšies individas rastas Lietuvoje. Pirmasis buvo rastas Kuršių Nerijoje, šalia Juodkrantės.
Skaityti toliau

Eglinis ir matinis medkirčiai

Eglinis medkirtis

Eglinis medkirtis su rudais antsparniais.
Giedrius Markevičius nuotrauka

Eglinis medkirtis (sinonimai: eglinis ūsuotis, rudasis eglinis ūsuotis) (lot. Tetropium castaneum L.) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.

Suaugėliai 8 – 19 mm dydžio. Antsparnių, antenų ir kojų spalva labai įvairi – nuo šviesiai rudos iki juodos. Priešnugarėlė spindinti, su retais taškeliais.

Rusvi vabalai labai panašūs į matinį medkirtį (Tetropium fuscum Fabr.) Skiriasi priešnugarėlės taškuotumu (eglinio medkirčio taškai tankesni ir stambesni) ir antsparnių pečių plaukuotumu (matinio medkirčio antsparnių pečiai apaugę tankiais geltonais plaukeliais, o eglinio ne tokie tankūs).
Taip pat eglinis medkirtis labiau „mėgsta“ eglę, pušis puola rečiau. Matinis medkirtis pušį puola dažniau.
Lervos 18 – 25 mm ilgio, tipiškos ūsuočių lervos išvaizdos – storokos, balsvai rusvos, su tamsiai ruda „galvute“. Pagal išvaizdą atskirti nuo daugelio kitų rūšių ūsuočių (ypač matinio medkirčio) lervų gana sunku.  Skaityti toliau