Kategorijos archyvas: Dvisparniai

Kodėl entomologai vis dar renka drugelių kolekcijas?

Kas nemėgsta drugelių? Kai dauguma net nesusimąstydami sunaikintų širšių ar vapsvų lizdą prie namo, insekticidais išpurkštų nepageidaujamų skruzdėlių koloniją, ar tiesiog priplotų prie ausų zvimbiantį uodą, retas tyčia nužudytų drugelį. Galbūt dėl savo ryškių spalvų ar išskirtinių raštų, o gal dėl elegantiško skraidymo, drugeliai susilaukia daug daugiau palankumo nei kitų būrių vabzdžiai.

Andrew Warren – vienas iš didžiausios drugių kolekcijos kuratorių, aktyviai tyrinėja drugius ir užsiima visuomenės švietimu, aiškindamas kodėl vabzdžių kolekcijos net ir šiandien yra labai svarbios. Visi entomologinėse kolekcijose saugomi drugiai ar kitų būrių vabzdžiai atskleidžia daug informacijos apie gyvus savo rūšių atstovus. Kolekcijos gyvybiškai svarbios ne tik biologinės įvairovės tyrinėjimui, bet ir aplinkosaugai.
Skaityti toliau →

Kas vyksta drugio lėliukėje metamorfozės metu?

pleštekė

Pleštekės (Nymphalidae) lėliukė. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.

Tikriausiai mažai kas gali nuginčyti faktą, kad vikšro virtimas į drugelį yra vienas nuostabiausių reiškinių gamtoje. Lėliukėje tūnanti cilindriška „valgymo mašina“ po truputį tampa įmantriu skraidančiu gyvūnu, kuris geria pro „šiaudelį“.

Šis metodas – pilna metamorfozė – padalina suaugėlius ir lervas, vikšrus ir nimfas į du skirtingus pasaulius, kuriuose jie visiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Tai toks sėkmingas gyvenimo būdas, kad juo naudojasi dauguma vabzdžių rūšių (taigi ir dauguma visų gyvūnų rūšių). Drugeliai, skruzdėlės, vabalai ir musės lėliukėje iš lervos virsdami į suaugėlį visiškai pakeičia savo kūno struktūrą. Skaityti toliau →

Kaip gelia uodai ir kodėl nuo jų įkandimo niežti?

DSC_4886_edit

Uodas prisigėręs kraujo. Viliaus Paškevičiaus nuotrauka

Krauju mintantys vabzdžiai yra labai įprastas dalykas. Šis mitybos būdas nepriklausomai išsivystė net 30 vabzdžių grupių. Manoma, kad pirmiausiai krauju misti pradėjo dvisparniai (musės) vėlyvajame Triase, o uodai išsivystė Juros periode. Apytiksliai kraujasurbiai vabzdžiai Žemėje karaliauja jau apie 200 milijonų metų. Skaityti toliau →

Penktadienio vabzdys: Naftinė muselė

Naftinė muselė (Helaeomyia petrolei)

Naftinė muselė (Helaeomyia petrolei)
Nuotrauka: Michael S. Caterino & Cristina Sandoval, The Santa Barbara Museum of Natural History

Nafta, nors ir natūralus gamtos darinys, nėra pati geriausia terpė gyventi gyvūnams. Dėl savo konsistencijos tiesioginį kontaktą su nafta turintys vabzdžiai prilimpa ir negali ištrūkti, o nafta apsivėlusios paukščių plunksnos nebeapsaugo nuo šalčio. Taip pat naftos sudėtyje esantys aromatiniai angliavandeniliai – benzenas, toulenas, etilbenzenas ir ksilenas – nuodingi daugeliui organizmų, tame tarpe ir žmogui. O vabzdžiai šiems chemikalams dar jautresni nei žmogus: naftos produktai – dažni komponentai insekticiduose. Beveik visi vabzdžiai jautrūs. Viena krantinukių (Ephydridae) šeimos muselių rūšis – naftinė muselė (Helaeomyia petrolei) atspari naftos nuodams. O naftos toksiškumu dar ir naudojasi: jų lervos minta naftos telkiniuose mirusiais vabzdžiais ar kitais nariuotakojais. Skaityti toliau →

Ar vabzdžiai miega?

Bitė pasiruošusi nakčiai. Eglės Černevičiūtės nuotrauka

Žmogus vidutiniškai pramiega trečdalį savo gyvenimo, ir tai yra tikrai daug laiko. Bet kaip yra su vabzdžiais? Kiek laiko pramiega jie? Nors pirmas klausimas turėtų būti, ar jie išvis miega?

Užuominų, pamąstymų bei trumpų vabzdžių miego aprašymų galima rasti jau ankstyvojoje mokslinėje literatūroje: „Vabzdys miegui pasiruošia suglausdamas antenas. Kai kurie vabalai jas priglaudžia prie krūtinės; drugeliai tupiasi specifinėj medžio pusėj, suglaudžia sparnus, atlenkia antenas ir tampa nejudrūs bei nejautrūs bet kokiems aplinkos dirginimams. Skaityti toliau →

Mažos musytės pietums pasitiekia skruzdėlių galvas!

dohrniphora-longirostrata2

Dohrniphora longirostrata. Nuotrauka: Brian Brown

Daugelį metų dr. Brian Brown iš Los Andželo gamtos istorijos muziejaus tyrinėjo specifines muses, žinomas dėl skruzdėlių dekapitavimo (galvos nukirtimo). 2012 metais jam pavyko atrasti pačią mažiausią pasaulyje musių rūšį, priklausančią Phoridae šeimai. Žinoma, kad keletas šiai šeimai priklausančių musių rūšių kiaušinius deda į skruzdėlių kūnus, o išsiritusios lervos maitinasi skruzdžių galvose, kurios vėliau nukrenta.

Skaityti toliau →