…Minkštučiukai samanų patalai ištiesti
Galvą in save traukia, liula užliesti.
Uogienojai kaip rūtos kelmais, kelmais želia,
Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia….
Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“
Miško paklotė
Daphne Mesereum nuotrauka
Kas nemėgsta drugelių? Kai dauguma net nesusimąstydami sunaikintų širšių ar vapsvų lizdą prie namo, insekticidais išpurkštų nepageidaujamų skruzdėlių koloniją, ar tiesiog priplotų prie ausų zvimbiantį uodą, retas tyčia nužudytų drugelį. Galbūt dėl savo ryškių spalvų ar išskirtinių raštų, o gal dėl elegantiško skraidymo, drugeliai susilaukia daug daugiau palankumo nei kitų būrių vabzdžiai.
Andrew Warren – vienas iš didžiausios drugių kolekcijos kuratorių, aktyviai tyrinėja drugius ir užsiima visuomenės švietimu, aiškindamas kodėl vabzdžių kolekcijos net ir šiandien yra labai svarbios. Visi entomologinėse kolekcijose saugomi drugiai ar kitų būrių vabzdžiai atskleidžia daug informacijos apie gyvus savo rūšių atstovus. Kolekcijos gyvybiškai svarbios ne tik biologinės įvairovės tyrinėjimui, bet ir aplinkosaugai.
Skaityti toliau
Kikiki huna patelė, mikrografijos. 36 – kūnas iš nugaros; 37 – galva + antenos; 38 – kūnas iš šono; 39 – galva iš šono; 40 – galva + dalis krūtinėlės iš šono; 41 – galva + antenų pamatas iš nugaros; 42 – galva + dalis nugarėlės . Mastelis = 20 μm, išskyrus 36, 38 = 100 μm. J. T. Huber ir J. S. Noyes nuotraukos
Vabzdžiai – įspūdingiausia gyvūnų klasė, net tik savo rūšių gausa, bet ir jų formų, gyvenimo būdų ir dydžių įvairove. Insects.lt jau rašė apie vabalų pasaulio nykštukus, o šį penktadienį kviečiame susipažinti su pačiu mažiausiu žinomu skraidančiu vabzdžiu – Kikiki huna.
K. huna priklauso plėviasparnių (Hymenoptera) būriui, Mymaridae šeimai. Tai kol kas mažiausias žinomas skraidantis vabzdys, kurio dydis siekia vos 0,15 mm (150 mikrometrų). Dėl savo išskirtinio dydžio ir įdomios išvaizdos šios šeimos vapsvos vadinamos „fairy wasp“, arba fėjinės vapsvos. Šios miniatiūrinės vapsvos pirmiausiai buvo aptiktos Havajuose, vėliau Australijoje, Argentinoje, Kosta Rikoje ir Trinidade ir Tobage. Skaityti toliau
Pleštekės (Nymphalidae) lėliukė. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.
Tikriausiai mažai kas gali nuginčyti faktą, kad vikšro virtimas į drugelį yra vienas nuostabiausių reiškinių gamtoje. Lėliukėje tūnanti cilindriška „valgymo mašina“ po truputį tampa įmantriu skraidančiu gyvūnu, kuris geria pro „šiaudelį“.
Šis metodas – pilna metamorfozė – padalina suaugėlius ir lervas, vikšrus ir nimfas į du skirtingus pasaulius, kuriuose jie visiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Tai toks sėkmingas gyvenimo būdas, kad juo naudojasi dauguma vabzdžių rūšių (taigi ir dauguma visų gyvūnų rūšių). Drugeliai, skruzdėlės, vabalai ir musės lėliukėje iš lervos virsdami į suaugėlį visiškai pakeičia savo kūno struktūrą. Skaityti toliau
Kolembola ir smeigtuko galvutė. Sinclair Stammers nuotrauka
Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Skaityti toliau
Pievinė popiervapsvė (Polistes nimphus). Eglės Černevičiūtės nuotrauka
Daugiau nei prieš 10 metų mokslininkai įrodė, kad vabzdžiai gali atpažinti veidus. Pasirodo, auksinės popiervapsvės (golden paper wasps) gali atpažinti kitus savo rūšies individus pagal žymes ant veido. Dabar jau žinoma, kad šį talentą turi net keletas vapsvų rūšių, tačiau, kad tai vienas iš svarbiausių būdų apginti savo lizdus nuo įsibrovėlių, mokslininkai atrado visai neseniai. Skaityti toliau
Ampulex dementor. Nuotrauka: B. Schurian
Berlyne (Vokietijoje) esantis gamtos mokslų muziejus (Museum für Naturkunde) pasirinko gana įdomų būdą sudominti visuomenę biologinės įvairovės tyrimais. Šio projekto dėka nauja vapsvų rūšis buvo pavadinta pagal Hario Poterio romanų serijoje aprašomas mistines būtybes – psichus (angl.: dementors).
Skaityti toliau
Dohrniphora longirostrata. Nuotrauka: Brian Brown
Daugelį metų dr. Brian Brown iš Los Andželo gamtos istorijos muziejaus tyrinėjo specifines muses, žinomas dėl skruzdėlių dekapitavimo (galvos nukirtimo). 2012 metais jam pavyko atrasti pačią mažiausią pasaulyje musių rūšį, priklausančią Phoridae šeimai. Žinoma, kad keletas šiai šeimai priklausančių musių rūšių kiaušinius deda į skruzdėlių kūnus, o išsiritusios lervos maitinasi skruzdžių galvose, kurios vėliau nukrenta.
Radai gamtoje įdomų vabzdį, kurio nepažįsti?
Norėtum plačiau sužinoti apie jį?
– padėsim apibūdinti!
