Kategorijos archyvas: Plėviasparniai

Šilsamanių kupstelių paslaptys

…Minkštučiukai samanų patalai ištiesti
Galvą in save traukia, liula užliesti.
Uogienojai kaip rūtos kelmais, kelmais želia,
Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia….

Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“

Miško paklotė

Miško paklotė
Daphne Mesereum nuotrauka

Nuostabūs Lietuvos šilai… poetų išgirti, dainos posmuose apdainuoti… visada jie lyg gimti namai, mamos lopšinę ošiančiomis pušimis, eglių skraistėmis pridengtomis pasakų knygomis, vaišėmis nuklotu stalu ir žaliu aksomu paklotu patalu… ir visada gyva dvasia užtvindantys širdį vos pravėrus duris… O kiek jame gyvybės ir paslapčių…? Nepaprastą šilo žavesį vaizdžiai aprašęs lietuvių literatūros klasikas A. Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“ mini net 68 rūšis įvairių augalų, grybų ir gyvūnų. Be abejonės dabartiniu metu mokslininkai priskaičiuoja jų šimteriopai daugiau, tačiau galutinio jų skaičiaus reikės dar gerokai lukterti. Mokslininkai spėja, kad pasaulio mastu miškuose turėtų tarpti ne mažiau kaip 80 procentų visos Žemės sausumos gyvų organizmų. Net šiuolaikiniame moderniame pasaulyje, kur klesti išsivysčiusios, kibernetinės civilizacijos, miškai atstoja namus net trims šimtams milijonų žmonijos ir net 1,6 bilijonams gyventojų jie yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O kur dar neišmatuojamas miškų vaidmuo klimato ir atmosferos formavimosi procesuose? Vargu ar mes galėtume išmatuoti miškų svarbą patys sau. Palyginimui galėtume prisiminti šio rašinio pradžioje pateiktą alegoriją ir pabandyti įsivaizduoti save be namų… Baisu ir liūdna vien pagalvojus ir labai neramu žinant, kad miškai pastaraisiais dešimtmečiais nyksta katastrofiškais tempais. Dėl siaučiančių gaisrų, plynų kirtimų, mirtino aplinkos užterštumo ir beribio žmogaus godumo kasmet išnyksta per 120 kvadratinių kilometrų miškų, arba maždaug 48 futbolo aikščių miško plotas kas minutę.
Skaityti toliau

Kodėl entomologai vis dar renka drugelių kolekcijas?

Kas nemėgsta drugelių? Kai dauguma net nesusimąstydami sunaikintų širšių ar vapsvų lizdą prie namo, insekticidais išpurkštų nepageidaujamų skruzdėlių koloniją, ar tiesiog priplotų prie ausų zvimbiantį uodą, retas tyčia nužudytų drugelį. Galbūt dėl savo ryškių spalvų ar išskirtinių raštų, o gal dėl elegantiško skraidymo, drugeliai susilaukia daug daugiau palankumo nei kitų būrių vabzdžiai.

Andrew Warren – vienas iš didžiausios drugių kolekcijos kuratorių, aktyviai tyrinėja drugius ir užsiima visuomenės švietimu, aiškindamas kodėl vabzdžių kolekcijos net ir šiandien yra labai svarbios. Visi entomologinėse kolekcijose saugomi drugiai ar kitų būrių vabzdžiai atskleidžia daug informacijos apie gyvus savo rūšių atstovus. Kolekcijos gyvybiškai svarbios ne tik biologinės įvairovės tyrinėjimui, bet ir aplinkosaugai.
Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Kikiki huna

kikiki_huna

Kikiki huna patelė, mikrografijos. 36 – kūnas iš nugaros; 37 – galva + antenos; 38 – kūnas iš šono; 39 – galva iš šono; 40 – galva + dalis krūtinėlės iš šono; 41 – galva + antenų pamatas iš nugaros; 42 – galva + dalis nugarėlės . Mastelis = 20 μm, išskyrus 36, 38 = 100 μm. J. T. Huber ir J. S. Noyes nuotraukos

Vabzdžiai – įspūdingiausia gyvūnų klasė, net tik savo rūšių gausa, bet ir jų formų, gyvenimo būdų ir dydžių įvairove. Insects.lt jau rašė apie vabalų pasaulio nykštukus, o šį penktadienį kviečiame susipažinti su pačiu mažiausiu žinomu skraidančiu vabzdžiu – Kikiki huna.

K. huna priklauso plėviasparnių (Hymenoptera) būriui, Mymaridae šeimai. Tai kol kas mažiausias žinomas skraidantis vabzdys, kurio dydis siekia vos 0,15 mm (150 mikrometrų). Dėl savo išskirtinio dydžio ir įdomios išvaizdos šios šeimos vapsvos vadinamos „fairy wasp“, arba fėjinės vapsvos. Šios miniatiūrinės vapsvos pirmiausiai buvo aptiktos Havajuose, vėliau Australijoje, Argentinoje, Kosta Rikoje ir Trinidade ir Tobage. Skaityti toliau

Kas vyksta drugio lėliukėje metamorfozės metu?

pleštekė

Pleštekės (Nymphalidae) lėliukė. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.

Tikriausiai mažai kas gali nuginčyti faktą, kad vikšro virtimas į drugelį yra vienas nuostabiausių reiškinių gamtoje. Lėliukėje tūnanti cilindriška „valgymo mašina“ po truputį tampa įmantriu skraidančiu gyvūnu, kuris geria pro „šiaudelį“.

Šis metodas – pilna metamorfozė – padalina suaugėlius ir lervas, vikšrus ir nimfas į du skirtingus pasaulius, kuriuose jie visiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Tai toks sėkmingas gyvenimo būdas, kad juo naudojasi dauguma vabzdžių rūšių (taigi ir dauguma visų gyvūnų rūšių). Drugeliai, skruzdėlės, vabalai ir musės lėliukėje iš lervos virsdami į suaugėlį visiškai pakeičia savo kūno struktūrą. Skaityti toliau

Kokia gyvybės forma dominuoja Žemėje?

Kolembola ir smeigtuko galvutė. Sinclair Stammers nuotrauka

Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Skaityti toliau

Vapsvos įsibrovėlius gali pažinti pagal veidą

DSCF8303

Pievinė popiervapsvė (Polistes nimphus). Eglės Černevičiūtės nuotrauka

Daugiau nei prieš 10 metų mokslininkai įrodė, kad vabzdžiai gali atpažinti veidus. Pasirodo, auksinės popiervapsvės (golden paper wasps) gali atpažinti kitus savo rūšies individus pagal žymes ant veido. Dabar jau žinoma, kad šį talentą turi net keletas vapsvų rūšių, tačiau, kad tai vienas iš svarbiausių būdų apginti savo lizdus nuo įsibrovėlių, mokslininkai atrado visai neseniai. Skaityti toliau

Nauja parazituojančių vapsvų rūšis gavo neįprastą pavadinimą

Ampulex dementor. Nuotrauka: B. Schurian

Berlyne (Vokietijoje) esantis gamtos mokslų muziejus (Museum für Naturkunde) pasirinko gana įdomų būdą sudominti visuomenę biologinės įvairovės tyrimais. Šio projekto dėka nauja vapsvų rūšis buvo pavadinta pagal Hario Poterio romanų serijoje aprašomas mistines būtybes – psichus (angl.: dementors).
Skaityti toliau

Mažos musytės pietums pasitiekia skruzdėlių galvas!

dohrniphora-longirostrata2

Dohrniphora longirostrata. Nuotrauka: Brian Brown

Daugelį metų dr. Brian Brown iš Los Andželo gamtos istorijos muziejaus tyrinėjo specifines muses, žinomas dėl skruzdėlių dekapitavimo (galvos nukirtimo). 2012 metais jam pavyko atrasti pačią mažiausią pasaulyje musių rūšį, priklausančią Phoridae šeimai. Žinoma, kad keletas šiai šeimai priklausančių musių rūšių kiaušinius deda į skruzdėlių kūnus, o išsiritusios lervos maitinasi skruzdžių galvose, kurios vėliau nukrenta.

Skaityti toliau