Kategorijos archyvas: Vabalai

Kas vyksta drugio lėliukėje metamorfozės metu?

pleštekė

Pleštekės (Nymphalidae) lėliukė. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.

Tikriausiai mažai kas gali nuginčyti faktą, kad vikšro virtimas į drugelį yra vienas nuostabiausių reiškinių gamtoje. Lėliukėje tūnanti cilindriška „valgymo mašina“ po truputį tampa įmantriu skraidančiu gyvūnu, kuris geria pro „šiaudelį“.

Šis metodas – pilna metamorfozė – padalina suaugėlius ir lervas, vikšrus ir nimfas į du skirtingus pasaulius, kuriuose jie visiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Tai toks sėkmingas gyvenimo būdas, kad juo naudojasi dauguma vabzdžių rūšių (taigi ir dauguma visų gyvūnų rūšių). Drugeliai, skruzdėlės, vabalai ir musės lėliukėje iš lervos virsdami į suaugėlį visiškai pakeičia savo kūno struktūrą. Skaityti toliau

Vabalų pasaulio nykštukai

Acrotrichis sitkaensis

Acrotrichis sitkaensis šalia aguonos grūdo.
Romo Ferencos nuotrauka.

Nature maxime miranda in minimis – gamta labiausia stebina savo smulkmenomis, turbūt šiais prancūzų gamtininko Ž.A. Fabro žodžiais derėtų pradėti pasakojimą apie vienus mažiausių pasaulio vabalų – plunksnasparnius dar kitaip vadinamus sporavabaliais. Posakis „mažas kaip aguonos grūdelis“ šiems mažyliams netinka, nes jie mažesni ir už aguonos sėklelę. Pasaulyje žinoma apie 650 plunksnasparnių rūšių, Lietuvoje iki šiol rastos 22 rūšys ir dar bent 48 rūšys, žinomos kaimyniniuose kraštuose, ieškotinos. Tik laiko klausimas, kada jos bus atrastos. Palyginimui galima pasakyti, kad Latvijoje yra žinomos 34, Lenkijoje – 63, Baltarusijoje 20 rūšių plunksnasparnių. Aptikti šiuos vabalus yra ne taip paprasta, vien tik pamatyti šiuos mažylius jau yra pasiekimas – juk jie yra labai maži. O nustatyti rūšį įmanoma tik specialiais metodais – pagal paruoštus šių vabalų genitalinių struktūrų preparatus. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Violetinis limoniskas

Violetinis limoniskas (Limoniscus violaceus)

Violetinis limoniskas (Limoniscus violaceus)
Nuotrauka Stanislav Krejčík

Apie drevėse gyvenantį vabalą – niūriaspalvį auksavabalį – insects.lt jau rašė. Šį penktadienį pristatome dar vieną vabalą, gyvenantį senų lapuočių medžių išpuvusiuose kamienuose. Skaityti toliau

Kokia gyvybės forma dominuoja Žemėje?

Kolembola ir smeigtuko galvutė. Sinclair Stammers nuotrauka

Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Raudongalvis bombožygis

Brachinus_crepitans_(Linné,_1758)_(2882259854)

Raudongalvis bombožygis – Brachinus crepitans. Udo Schmidt nuotrauka.

Penktadienio vabzdžio rubrikoje dar vienas žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Susipažinkite: Raudongalvis bombožygis (Brachinus crepitans). Beveik visoje Europoje ir Šiaurės Afrikoje aptinkamas vabalas. Lietuvoje aptiktas dar nebuvo, nors kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, aptinkamas.

Tai nedideli 6,5 – 10 mm vabalai. Suaugėlių galima ieškoti gegužės – liepos mėnesiais. Bombožygiai – paslaptingi vabalai, apie jų biologiją vis dar žinoma labai nedaug. Manoma, kad jų lervos yra kitų vabalų (ypač Amara convexiuscula ir Ocypus ater) lėliukių išoriniai parazitai1.

Vabalai gyvena sausose, saulės gerai įšildomose molingose ir kalkingose dirvose, apaugusiose žoline augalija ar krūmais2. Taip pat kai kur nurodoma, kad jų galima aptikti akmenuotose vietovėse, tokiose kaip seni geležinkelio bėgiai3.

Skaityti toliau


  1.  <a href="http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm" target="_blank">http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm</a>  

  2. Pileckis, S., Monsevičius, V. Lietuvos fauna: vabalai. 1 tomas, 1995  

  3. http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm  

Penktadienio vabzdys: išdaginis blizgiavabalis

Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata šviežioje gaisravietėje. Vytauto Uselio nuotrauka

Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata. Blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas aptinkamas Eurazijoje, spygliuočių ir mišriuose miškuose. Tai paslaptinga vabalų rūšis, kuri išsiskiria savo pirofilija („ugnį-mylintis“). Tuo metu, kai visi gyvi sutvėrimai bėga nuo miško gaisrų, išdaginiai blizgiavabaliai – atvirkščiai, jie skraido aukštai virš miško ir pasinaudodami infraraudonųjų spindulių receptoriais, esančiais apatinėje krūtinėlės pusėje, jų ieško. Išdaginius blizgiavabalius taip pat gali pritraukti ir naftos, šiukšlių ar kitų atliekų gaisrai. Skaityti toliau

Drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis

Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita)

Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita)
Gintauto Steiblio nuotrauka

Medžių drevės – daugybės gyvūnų namai. Juose namus susiranda ne tik paukščiai, bet ir miegapelės, šikšnosparniai ir daugybė kitų smulkių gyvūnų. Kalbant apie vabzdžius, dreves dažnai užima bičių ar širšių lizdai. Daug rečiau minimas drevių gyventojas – niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma sp.). Bet pamatyti jį pasiseka ne kiekvienam, kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleidžia lervos stadijoje giliai įsirausęs į ąžuolo ar kito lapuočio trūnėsius, kuriais ir maitinasi. Pamatyti jį galima nebent paskutinėmis jo gyvenimo savaitėmis, kada jis jau būna virtęs gražiu vabalu. Bet jei medžio drevė yra 10-ies metrų aukštyje, dėmesio į šį jos gyventoją, manau, niekas neatkreips, jei specialiai neieškos.

Kitas veiksnys, dėl kurio šį vabalą retai pastebime, – jo išrankumas. Jam tinka ne bet kokios drevės, o tik tos, kurios yra labai senuose lapuočiuose medžiuose su patrūnijusiu vidumi. Negana to, jis mėgsta tuos medžius, kurių kamieną pasiekia saulė. Todėl miškai, kad ir kokie seni jie būtų, tinka ne visi. Miškas turi būti šviesus, retas. Neapaugęs krūmokšniais ar jaunais medeliais, kurie užtemdo ažuolų kamienus. Dažnai auksavabalio namai būna vieniši parkų ar šalikelių seni ąžuolai ar liepos. Niūriaspalviui auksavabaliui netinka nuvirtę medžiai – nors ir sutrūniję, kamienai privalo būti vertikalūs.

Deja, toks specifinis gyvenimo būdas ir išrankumas rūšies išlikimui nepasitarnauja. Dėl medienos poreikio nedaugeliui medžių pavyksta sulaukti brandaus, seno, drevėto medžio amžiaus. O tie medžiai, kurie tokio jau sulaukę, nėra mylimi. Iš pakelių tokius senus papuvusius medžius išpjauna bijodami, kad nenugriūtų ant mašinų. Parkuose pjauna bijodami, kad neapkrėstų ligomis kitų, sveikų medžių. O dreves „pagydo“ užbetonuodami – taip sunaikindami namus ne tik niūriaspalviui auksavabaliui, bet ir daugybei kitų gyventojų. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Angleninis netikrastraublis

Angleninis netikrastraublis

Angleninis netikrastraublis (Platyrhinus resinosus)
Romo Ferencos nuotrauka

Šis vabalas priklauso Lietuvoje mažai tyrinėtai netikrastraublių (Anthribidae) šeimai. Pasaulyje žinoma apie 3900 netikrastraublių rūšių. Didžiausia jų įvairovė yra atogrąžų kraštuose, Lietuvoje iki šiol rasta 10 netikrastraublių rūšių. Dauguma jų susiję su trūnijančia mediena, įvairiais medieną ardančiais grybais, tik Anthribus genties vabalai grobuoniški, minta skydamariais. Visos netikrastraublių rūšys, išskyrus paprastąjį netikrastraublį (Platystomos albinus) Lietuvoje aptinkamos retai, apie jų paplitimą galima spręsti tik iš pavienių faktų. Ne išimtis ir angleninis netikrastraublis. Skaityti toliau

Paminklas medvilniniam straubliukui

Medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis)

Medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis)

Vilnamedžio (Gossypium) (augalo, iš kurio sėklas gaubiančių pūkų gaminamas medvilnės pluoštas) pumpurais ir žiedais mintantis medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis) yra tikras medvilnės augintojų siaubas. Šio vabalo tėvynė yra Centrinė Amerika, bet iš jos, išplito po įvairias Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis ir daro milžinišką žalą medvilnės augintojams.
1892 m. JAV, Misisipės valstijoje buvo rastas pirmasis straubliukas. O 1920 m. jau visi Jungtinėse Amerikos Valstijose esantys vilnamedžių aginimo plotai buvo užpulti šio straubliuko. Visa medvilninio straubliuko žala JAV vertinama maždaug 13 milijardų dolerių. Šiuo metu jo žala skaičiuojama po 300 milijonų dolerių kiekvienais metais1. Pagal žalą, kurią jis atnešė Jungtinėm Amerikos Valstijom galima pagalvoti, kad šis straubliukas turėtų būti nekenčiamas, bet Alabamos valstijoje šiam straubliukui pastatytas paminklas… Ir negana to, šis vabalas vadinamas „gerovės šaukliu“!
Skaityti toliau


  1. http://www.bollweevil.ext.msstate.edu/history.html  

Penktadienio vabzdys: Hitlerio vabalas

Anophthalmus_hitleri_HabitusDors

Anophthalmus hitleri
Michael Munich nuotrauka

Hitlerio vabalas – Anophthalmus hitleri. Žygių (Carabidae) šeimos vabalas aptinkamas penkiuose Slovėnijos urvuose. Atrastas 1937 metais vokiečių entomologo Oscar Sheibel ir pavadintas Hitlerio garbei. Tai apie pusės centimetro ilgio rudas vabalas. Gyvendamas tamsiuose urvuose praradęs savo regėjimą. Genties pavadinimas Anophthalmus išvertus iš lotynų kalbos reiškia „aklas“.

Praėjus 2 metam po vabalo atradimo, šios rūšies vardo įkvėpėjas sukėlė didžiausią istorijoje karą ir visame pasaulyje toks pavadinimas nekelia teigiamų emocijų. Bet, pagal binarinės nomenklatūros taisykles, moksliniai rūšių pavadinimai negali būti keičiami (vienintelė išimtis daroma tik su religija susijusiems pavadinimams). Tad toks šio vabalo pavadinimas išliks per amžius. Tačiau neraminantis klausimas ar išliks pati rūšis: šio vabalo individo kaina juodojoje rinkoje siekia virš £1000. Daug didesnė suma nei didelių ir įspūdingų tropinių vabalų… Tokia aukšta vertė yra ne dėl rūšies savybių, o vien tik dėl nelemto vardo. Pirkėjai dažnai būna ne entomologai, o nacių relikvijų kolekcionieriai. Individai vagiami net iš muziejų. Dėl tokios paklausos iškilusi grėsmė ir rūšiai. Slovėnijos biologai net ragina valdžią uždaryti urvus, kuriuose gyvena Anophthalmus hitleri ir taip apsaugoti nuo nelegalaus vabalų rinkimo.