Kategorijos archyvas: žygiai

Žygiai – draugai ar priešai

Miulerio žvitražygis - Agonum muelleri

Miulerio žvitražygis (Agonum muelleri)
Romo Ferencos nuotrauka

Šį kartą norėtųsi jus supažindinti su dar vienais žemdirbių palydovais, kurie gal būt nedažnam krenta į akis, tačiau yra labai svarbūs. Ir tik akylesnis gamtos stebėtojas pastebi ką tik suartoje dirvoje šmėžuojančius, blizgančius, ir nuolat kažkur skubančius vabaliukus. Kas jie tokie ir ką jie čia veikia? Ar tik nebus kokie nors kenkėjai taip įnirtingai skubantys pasigviešti ką tik į dirvą išbertą grūdą? Tikriausiai dažnam topteli tokia mintis. Skaityti toliau →

Pavasario pradžia – proga pamatyti žievėžygius

Rudasis žievėžygis (Dromius quadraticollis)

Rudasis žievėžygis (Dromius quadraticollis).
Verkių regioninis parkas, 2015-03-08
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Pavasario pradžia yra pats tinkamiausias laikas ieškoti žygių – žievėžygių (Dromius sp.). Ne todėl, kad jie šiuo metu aktyviausi, priešingai – dar pilnai neatsibudę po žiemos miego jie tūno pasislėpę po atšokusia žieve, samanomis ar paklotėje šalia medžių. Saulei labiau pašildžius medžiai išsiaugins lapus, ir žievėžygiai išsibėgios į medžių lają. O vasaros metu aptikti šį mažą žygį, bėgiojantį aukštai medžių šakose, nebus paprasta. Skaityti toliau →

Penktadienio vabzdys: Raudongalvis bombožygis

Brachinus_crepitans_(Linné,_1758)_(2882259854)

Raudongalvis bombožygis – Brachinus crepitans. Udo Schmidt nuotrauka.

Penktadienio vabzdžio rubrikoje dar vienas žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Susipažinkite: Raudongalvis bombožygis (Brachinus crepitans). Beveik visoje Europoje ir Šiaurės Afrikoje aptinkamas vabalas. Lietuvoje aptiktas dar nebuvo, nors kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, aptinkamas.

Tai nedideli 6,5 – 10 mm vabalai. Suaugėlių galima ieškoti gegužės – liepos mėnesiais. Bombožygiai – paslaptingi vabalai, apie jų biologiją vis dar žinoma labai nedaug. Manoma, kad jų lervos yra kitų vabalų (ypač Amara convexiuscula ir Ocypus ater) lėliukių išoriniai parazitai1.

Vabalai gyvena sausose, saulės gerai įšildomose molingose ir kalkingose dirvose, apaugusiose žoline augalija ar krūmais2. Taip pat kai kur nurodoma, kad jų galima aptikti akmenuotose vietovėse, tokiose kaip seni geležinkelio bėgiai3.

Skaityti toliau →

  1.  <a href="http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm" target="_blank">http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm</a>  ↩

  2. Pileckis, S., Monsevičius, V. Lietuvos fauna: vabalai. 1 tomas, 1995  ↩

  3. http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm  ↩

Penktadienio vabzdys: Hitlerio vabalas

Anophthalmus_hitleri_HabitusDors

Anophthalmus hitleri
Michael Munich nuotrauka

Hitlerio vabalas – Anophthalmus hitleri. Žygių (Carabidae) šeimos vabalas aptinkamas penkiuose Slovėnijos urvuose. Atrastas 1937 metais vokiečių entomologo Oscar Sheibel ir pavadintas Hitlerio garbei. Tai apie pusės centimetro ilgio rudas vabalas. Gyvendamas tamsiuose urvuose praradęs savo regėjimą. Genties pavadinimas Anophthalmus išvertus iš lotynų kalbos reiškia „aklas“.

Praėjus 2 metam po vabalo atradimo, šios rūšies vardo įkvėpėjas sukėlė didžiausią istorijoje karą ir visame pasaulyje toks pavadinimas nekelia teigiamų emocijų. Bet, pagal binarinės nomenklatūros taisykles, moksliniai rūšių pavadinimai negali būti keičiami (vienintelė išimtis daroma tik su religija susijusiems pavadinimams). Tad toks šio vabalo pavadinimas išliks per amžius. Tačiau neraminantis klausimas ar išliks pati rūšis: šio vabalo individo kaina juodojoje rinkoje siekia virš £1000. Daug didesnė suma nei didelių ir įspūdingų tropinių vabalų… Tokia aukšta vertė yra ne dėl rūšies savybių, o vien tik dėl nelemto vardo. Pirkėjai dažnai būna ne entomologai, o nacių relikvijų kolekcionieriai. Individai vagiami net iš muziejų. Dėl tokios paklausos iškilusi grėsmė ir rūšiai. Slovėnijos biologai net ragina valdžią uždaryti urvus, kuriuose gyvena Anophthalmus hitleri ir taip apsaugoti nuo nelegalaus vabalų rinkimo.