Naujienos gyvalazdžių pasaulyje

Belgijos mokslininkai pirmą kartą užfiksavo tarp gyvalazdžių (Phasmatodea) neįprastą reiškinį: kiaušinėlių kapsulę (angl. ootheca) dedančią patelę. Paprastai gyvalazdės kiaušinius išmėto ant žemės po mitybiniais augalais, kurie savo išvaizda labai primena augalų sėklas. Šis atradimas tik primena, kiek dar daug žmonės yra neištyrę.

Video įrašas buvo nufilmuotas Vietname. Panašu, kad tai nauja, mokslui dar nežinoma rūšis, priklausanti Korinninae pošeimiui.

Plėšrūnai – viena iš pagrindinių vabzdžių evoliucijos priežasčių. Norėdamos išgyventi jų aukos privalo išvystyti naujus apsaugos mechanizmus, tokius kaip mimikrija ar specifinės dauginimosi strategijos. Gyvalazdės pasižymi išskirtiniais gebėjimais pamėgdžioti augalų dalis – lapus, šakas ar žievę. Net ir gyvalazdžių kiaušiniai atrodo kaip įvairių augalų sėklos. Negana to, kad apsaugotų nimfas, jų lukštas yra labai tvirtas.

(a) įvairių gyvalazdžių rūšių pavieniai kiaušiniai; (b) Besiritanti iš kiaušinio Anchiale sp. gyvalazdės nimfa; (c) iš kiaušinėlių kapsulės besiritanti Korinninae sp. gyvalazdė; (d) Korininae sp. patelė formuoja kiaušinėlių kapsulę; (e) Kiaušinėlių kapsulės išilginis pjūvis, demonstruojantis kiaušinių išsidėstymą; (f) Kiaušinėlių kapsulės skersinis pjūvis. ca, capitulum (galvutė); ec, kiaušinio pavidalo ertmė; ee, tuščias kiaušinis; em, embrionas; op, operculum (dangtelis); ws, medžio šakelė. Nuotraukos Julia Gorldberg ir kitų.

Daugumos gyvalazdžių patelės dėdamos kiaušinėlius slepiasi ant mitybinių augalų ir kiaušinėlius tiesiog išmėto aplink. Tačiau yra ir rūpestingesnių gyvalazdžių, kurios kiaušinėlius deda į žemę, priklijuoja prie substrato ar įterpia į augalų lapus.

Mokslininkų nuomone, gyvalazdžių gebėjimas formuoti kiaušinėlių kapsules atsirado dėl apsaugos nuo parazitų ir riboto kiekio mitybinių augalų. Kiaušinėlių kapsulė padidina tikimybę, kad įvairūs kenkėjai nesugebės pakenkti embrionams, o tai, kad kapsulė pritvirtinta prie mitybinio augalo, užtikrina, kad tik išsiritusios nimfos turės kuo maitintis.

Deja, gyvalazdės natūralioje aplinkoje dar labai mažai ištirtos, todėl visi kiti mokslininkų spėjimai dar laukia detalesnių tyrimų, ypač susijusių su šia nauja paslaptinga gyvalazdžių rūšimi.

Paruošta pagal Nature

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *