Ar orchidėjiniai maldininkai tikrai pamėgdžioja orchidėjas?

Orchidėjinis maldininkas (Hymenopus coronatus). Igor Siwanowicz nuotrauka

Turime Jums intriguojančių naujienų! Pasirodo, kad orchidėjiniai maldininkai nepamėgdžioja orchidėjos žiedo. Nustebote?

Viskas prasidėjo labai labai seniai, todėl apie viską nuo pradžių.

Keliautojas, tyrinėtojas, laivo kapitonas James Hingston 1879 metais vienoje iš savo knygų apie keliones Rytuose aprašė netikėtą susidūrimą: „Malonus šeimininkas man aprodo savo sodą, o jame, tarp kitų augalų, raudoną orchidėją, kuri gaudo ir maitinasi gyvomis musėmis. Kol aš stebėjau, ji pagavo drugelį, užsklendė jį savo gražiais, tačiau mirtinais žiedlapiais visai kaip voras suvynioja savo auką voratinklyje .“ Ištrauka iš „The Australian abroad. Branches from the main routes round the world“.

Tai, kas, James Hingston nuomone, buvo plėšri orchidėja, iš tikro buvo orchidėjinis maldininkas (Hymenopus coronatus), vabzdys, ne augalas! Tačiau tuo metu šis įspūdingas maldininkas jį tikrai meistriškai apgavo.

Apie orchidėjinius maldininkus žinoma jau daugiau nei 200 metų. Garsus gamtininkas Alfred Russel Wallace laikė juos retais vabzdžiais ir aprašė išskirtinę jų išvaizdą. Vengdami nuobodžių žalios ir rudos spalvų, šie maldininkai prašmatniai pasidabinę rožine ir balta. Kojų šlaunys stipriai suplokštėjusios, širdelės formos ir labai primena žiedo vainiklapį.  Maldininką gan nesunku pastebėti tupintį ant lapų ar šakelių, tačiau tupintį ant žiedo – čia jau iššūkis žiūrovo pastabumui.

Geltonasis žiedvoris (Misumena vatia). Eglės Černevičiūtės nuotraukos

Žiūrint paprastai, tai būtų klasikinė evoliucijos istorija: maldininkas evoliucionavo pamėgdžioti gėlės žiedą, kad galėtų pasislėpti tarp jo vainiklapių ir maitintis gėlės žiedo pritrauktais vabzdžiais. Mimezija – prisitaikymo būdas, kai gyvūnas savo kūno spalva ar forma pamėgdžioja juos supančios aplinkos objektus. Toks prisitaikymo būdas nėra retas tarp nariuotakojų plėšrūnų: pavyzdžiui, geltonojo žiedvorio (Misumena vatia) spalva, jam prisitaikant prie gėlės žiedo, ant kurio laukio grobio, gali kisti nuo geltonos iki baltos.

Iki šiol apie orchidėjinių maldininkų mimikriją buvo kalbama kaip apie faktą, tačiau niekas nepastebėjo, kad nėra jį patvirtinančių įrodymų. Gamtoje orchidėjiniai maldininkai stebimi itin retai, todėl beveik visa žinoma informacija surinkta stebint nelaisvėje laikomus vabzdžius. Iš tikro, vis dar nėra žinoma, kokią gėlę konkrečiai jie pamėgdžioja.

Naujausi James O’Hanlon su kolegomis atlikti tyrimai (kuriuos galite rasti čia ir čia) rodo, kad visą šį laiką orchidėjiniai maldininkai buvo nesuprasti. Nors jie iš tikro pamėgdžioja gėlės žiedą, tačiau orchidėjos žiede nesislepia. Jie apskritai nesislepia. Tai pirma taip besielgianti rūšis. O kitiems vabzdžiams maldininkas net neprimena orchidėjos žiedo.

O’Hanlon su bedraautoriais pirmiausiai patikrino, ar orchidėjiniai maldininkai išvis slepiasi tarp žiedų, ar priešingai, patys vilioja vabzdžius. Kaip ir buvo spėjama, vabzdžiams, lankantiems gėlių žiedus maldininko spalvos praktiškai neatskiriamos nuo paprastos gėlės.

Tačiau, kai maldininkus patupdė ant natūralioje aplinkoje įprastų gėlių žiedų, mokslininkai pastebėjo, kad vabzdžiai – aukos dažniau skrido prie žieduose tupinčio plėšrūno, o ne tikrų žiedų. Tai įrodė, kad maldininkai ne tik nesislepia tarp žiedų, bet patys kažkaip  traukia kitus vabzdžius.

Šis fenomenas, kai plėšrūnas prisivilioja auką imituodamas augalą ar kitą gyvūną, žinomas kaip agresyvi mimikrija (angl. aggressive mimicry). Dar pora agresyvios mimikrijos pavyzdžių: Š. ir P. Amerikoje aptinkamas bola voras skleidžia medžiagas, kurios imituoja naktinių drugių patelių lyties hormonus, tad patinai, vietoj to, kad pratęstų savo giminę, pabaigia gyvenimą voro pilve. O štai Š. Amerikoje, Photuris genčiai priklausančios plėšrios jonvabalių patelės gali imituoti kitos rūšies jonvabalių patelių signalus. Taip jos prisivilioja sau vakarienę – nieko neįtariančius patinus.

Mokslininkai taip pat nustatė, kokią vietą orchidėjiniai maldininkai pasirenka laukti grobio. Stebėtina, tačiau jie „slėpdavosi“ ant gėlės lapų ar šakelių tiek pat, kiek ant žiedų.

Kai mokslininkai iš vabzdžio perspektyvos palygino orchidėjinio maldininko spalvą ir formą su gėlės žiedu, paaiškėjo, kad jie neprimena orchidėjos žiedo. Tiksliau, jie neprimena jokio konkrečios rūšies augalo žiedo. Po tyrimų, atliktų natūralioje aplinkoje, mokslininkai pastebėjo, kad viliojant vabzdžius spalva buvo žymiai svarbesnė negu maldininko forma.

Straipsnių bendraautorius Greg Holwell sakė: „Nors dauguma svarbių atradimų padaroma naudojant modelinius organizmus, tokius kaip vaisinės muselės, kiekviena rūšis turi savo įdomią gyvenimo istoriją, kurią išsiaiškinę galime geriau suprasti kaip veikia mus supantis pasaulis.“

Paruošta pagal Theconversation