Penktadienio vabzdys: rupūžblakė

Gelastocoris oculatus Phil Myers nuotrauka

Didžiaakė rupūžblakė (Gelastocoris oculatus)
Phil Myers nuotrauka

Didžiaakės, raukšlėtos, apsinešusios dumblu ir smėliu, gyvena vandens telkinių pakrantėse ir minta vabzdžiais. Ne, kalbam ne apie varliagyvius. Šis penktadienis paskirtas rupūžblakėms (Gelastocoridae). Tai 7 – 14 mm ilgio, apvalios, smėlio, dumblo arba pūvančių lapų spalvos blakės. Iš viso yra apie 100 šių blakių rūšių, priklausančių dviem gentim. Aptinkamos Šiaurės ir Pietų Amerikose, Pietų Azijoje, Australijoje, Afrikoje. Europoje, deja, rupūžblakių aptikta nėra. Skaityti toliau

Žygiai – draugai ar priešai

Miulerio žvitražygis - Agonum muelleri

Miulerio žvitražygis (Agonum muelleri)
Romo Ferencos nuotrauka

Šį kartą norėtųsi jus supažindinti su dar vienais žemdirbių palydovais, kurie gal būt nedažnam krenta į akis, tačiau yra labai svarbūs. Ir tik akylesnis gamtos stebėtojas pastebi ką tik suartoje dirvoje šmėžuojančius, blizgančius, ir nuolat kažkur skubančius vabaliukus. Kas jie tokie ir ką jie čia veikia? Ar tik nebus kokie nors kenkėjai taip įnirtingai skubantys pasigviešti ką tik į dirvą išbertą grūdą? Tikriausiai dažnam topteli tokia mintis. Skaityti toliau

Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Gegužės 23 dieną VU Botanikos sode bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Po 12 val. įvyksiančio šventės atidarymo lankytojai bus kviečiami į Lietuvos entomologų draugijos, VU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų ir VU Botanikos sodo specialistų vedamas ekskursijas, Gamtos fotografijų klubo „Žaliasis skėtis“ parodos ir Lietuvos kalbos instituto išleisto Pabrėžos dvitomio „Taislius auguminis“ pristatymą, konkurso „Žalioji palangė“ laureatų apdovanojimus. Augintinius demonstruos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, veiks „Bonsai sodų“ ekspozicija, vilios muzika, žydinčios kolekcijos ir interaktyvios pramogos.

Lietuvos entomologų draugijos nariai supažindins lankytojus su vabzdžių ir moliuskų pasauliu, padės aptikti Botanikos sode gyvenančius vabzdžius ir moliuskus, papasakos apie jų vietą gamtoje ir svarbą žmogui. Maloniai kviečiame mus aplankyti!

isvyka

Penktadienio vabzdys: gauruotasis auksavabalis

Gauruotasis auksavabalis

Gauruotasis auksavabalis (Tropinota hirta)
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Anksti pavasarį, pražydus kiaulpienėms (Taraxacum), sausesnėse pievose galima rasti pūkuotą vabalą – gauruotąjį auksavabalį (Tropinota hirta). Jo ieškoti reikėtų sausesnėse pievose ant kiaulpienių, obelų ar kitų žiedų.

Vabalas nelabai didelis, 8 – 11 mm dydžio. Viršutinė pusė juoda arba rusva, apaugusi ilgais pasišiaušusiais plaukeliais. Antsparniai su baltomis dėmelėmis. Skaityti toliau

Neregėtas vabalų pasaulis po nudžiūvusių medžių žieve

Žievėgraužis tipografas

Žievėgraužis tipografas (Ips typographus)
Daumanto Liekio nuotrauka

Jei vienas nudžiūvęs medis kažkieno pasaulis, tai miškas jam visata. Taip būtų galima mąstyti apie visą savo gyvenimą po žieve tūnantį vabzdį. Džiūstančio ar jau nudžiūvusio medžio kamiene jis minta mediena arba joje augančia grybiena, grybelių sporomis. Mokslininkai tokį vabzdį vadintų ksilofagu. Geriausiai visiems pažįstami ksilofagai, tai kinivarpos, miškininkų tituluojamos „baisiausiais“ parazitais. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Paprastasis keršvabalis

f2620032

Paprastasis keršvabalis – Thanasimus formicarius. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.

Trečiadienį rašėme apie ilgaūsį pušiagraužį ir žadėjome penktadienio vabzdžio rubrikoje aprašyti dar vieną labai įdomią rūšį. Taigi šiandien kviečiame susipažinti su paprastuoju keršvabaliu – Thanasimus formicarius, nepailstančiu kinivarpų medžiotoju, kuris puikiai išmano kaip reikia tausoti maisto išteklius ir suvartoti visas naudingas dalis. Skaityti toliau

Ilgaūsis pušiagraužis – vienas gražiausių Lietuvos ūsuočių

Ilgaūsis pušiagraužis – Acanthocinus aedilis. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.

Pirmadienį visų mūsų džiaugsmui įkėlėme pirmąjį vaizdo įrašą Youtube.com puslapyje. Jų, tikimės, tik daugės, jie ilgės ir taps vis informatyvesni. Pirmoji rūšis, kurią jums parodėme – ilgaūsis pušiagraužis (Acanthocinus aedilis), nedidelis, tačiau įspūdingas vabalas, priklausantis ūsuočių (Cerambycidae) šeimai. Štai knygoje „Lietuvos fauna, vabalai, 2 tomas“ rašoma, kad tai vienas gražiausių Lietuvos faunos ūsuočių. Ar sutinkate su šia mintimi? Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Sibirinė strėliukė

11160489_830404073664110_143881114_n

Sibirinė strėliukė – Sympecma paedisca. Gintauto Steiblio nuotrauka.

Sibirinė strėliukė – Sympecma paedisca (angl. Siberian winter damselfly), dar vadinama žieduotąja strėliuke. Tai žaliųjų strėliukų (Lestidae) šeimos vabzdys. Vidutinio dydžio strėliukė, kreminės spalvos su šviesiai rudais raštais. Ši rūšis įtraukta į Europos Sąjungos buveinių direktyvos IV priedą, todėl visoje Europoje sibirinės strėliukės griežtai saugomos.1 Skaityti toliau


  1.  http://www.iucnredlist.org/details/165459/0  

Penktadienio vabzdys: Iberodorcadion fuliginator

Iberodorcadion fuliginator

Iberodorcadion fuliginator

Ūsuočiai (Cerambycidae) – vabalų šeima, kuri asocijuojasi su medienoje besivystančiais vabalais. Yra ūsuočių rūšių, kurios vystosi stambesnių žolinių augalų stiebuose, pavyzdžiui, Lietuvoje gana dažnas graižažiedinis ūsuotis (Agapanthia villosoviridescens) ar Lietuvoje kiek retesni Phytoecia genties ūsuočiai. Yra ir tokių ūsuočių, kurie vystosi žolinių augalų šaknyse. O suaugę vabalai, skirtingai nei dauguma ūsuočių, neskraido, gyvena ant žemės ir ropinėja pievoje lyg kokie žygiai. Tai yra Lamiinae pošeimio gentys Dorcadion, Iberodorcadion, Carinatodorcadion ir kt.
Skaityti toliau

Pavasario pradžia – proga pamatyti žievėžygius

Rudasis žievėžygis (Dromius quadraticollis)

Rudasis žievėžygis (Dromius quadraticollis).
Verkių regioninis parkas, 2015-03-08
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Pavasario pradžia yra pats tinkamiausias laikas ieškoti žygių – žievėžygių (Dromius sp.). Ne todėl, kad jie šiuo metu aktyviausi, priešingai – dar pilnai neatsibudę po žiemos miego jie tūno pasislėpę po atšokusia žieve, samanomis ar paklotėje šalia medžių. Saulei labiau pašildžius medžiai išsiaugins lapus, ir žievėžygiai išsibėgios į medžių lają. O vasaros metu aptikti šį mažą žygį, bėgiojantį aukštai medžių šakose, nebus paprasta. Skaityti toliau