Pavasaris – puikus laikas stebėti drugelius

0071

Aušrelės (Anthocharis cardamines) patinas maitinasi. Eglės Vičiuvienės nuotrauka

Pavasaris jau įsibėgėja: dienos vis ilgesnės, saulė kaitresnė ir noras daugiau praleisti laiko gamtoje vis stipresnis. Šis metų laikas taip pat labai laukiamas po žiemos išvykų išsiilgusiems entomologams, tačiau prieš išvykstant, reikėtų šiek tiek pasiruošti. Nekalbėsime apie priemones, kurių reikia išvykų metu, nes pati svarbiausia priemonė tyrinėtojui – žinios. Šį kartą kviečiame susipažinti su drugelių rūšimi, kurią stebėti labai smagu – aušrelė (Athocharis cardamines).

Pirmiausia, norint surasti tam tikrą drugelių rūšį, svarbu žinoti kokioje buveinėje ji aptinkama, kokie rūšies mitybiniai augalai. Tai sutaupys jums begalę laiko ir nereikės tuščiai klaidžioti visiškai netinkamose vietose. Žinoma, reikėtų nepamiršti ir drugelių aktyvumo laiko, kad neitumėte ieškoti balandžio mėnesį skraidančių drugelių spalį.

Aušrelės skraido balandžio – gegužės mėnesiais, drėgnose pievose ir laukymėse, drėgnuose miško pakraščiuose, paupiuose, prie kanalų, prie geležinkelio bėgių. Tai visoje Lietuvos teritorijoje paplitusi drugių rūšis, kurios vikšrai maitinasi bastutinių šeimos augalais. Pirminiai mitybiniai augalai: pievinė kartenė (Cadamine pratensis), vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata). Rečiau naudojami augalai: dirvinis garstukas (Sinapis arvensis), gauruotasis vaistutis (Arabis hirsuta), vaistinė pikulė (Sisymbrium officinale), karčioji kartenė (Cardamine amara), ropė (Brassica rapa) ir paprastoji barborytė (Barbarea vulgaris). Jei bent vienas iš šių augalų auga jūsų sode ar darže, yra tikimybė, kad aušrelės gali apsilankyti ir pas jus.

Neišvengiamai, ieškant specifinių drugelių reikia žinoti kaip jie atrodo, kokių panašių rūšių galite sutikti, kad nesumaišytumėte. Aušrelės priklauso baltukų (Pieridae) šeimai, kuriai taip pat priklauso tokios rūšys kaip kopūstinis baltukas (Pieris brassicae), ropinis baltukas (Pieris rapae), citrinukas (Gonepteryx rhamni), stepinis baltukas (Pontia daplidice) ir griežtinis baltukas (Pieris napi) (čia išvardintos ne visos Lietuvoje aptinkamos baltukų rūšys). Pastarosios dvi rūšys yra laikomos panašiomis į aušreles, todėl reikėtų atkreipti dėmesį kuo šios rūšys skiriasi prieš darant išvadas, kad pastebėjote aušrelę.

028

Aušrelės (Anthocharis cardamines) poruojasi ant mitybinio augalo. Eglės Vičiuvienės nuotrauka

Anthocharis cardamines turi ryškų lytinį dimorfizmą (patinai ir patelės atrodo skirtinai). Patinų priekinių sparnų viršuje yra ryškios oranžinės dėmės (patino nuotrauka viršuje), tuo tarpu patelės šių dėmių neturi, dėl ko jas dažnai galima sumaišyti su kitomis baltukų rūšimis. Skiriasi ne tik lyčių išvaizda, bet ir elgesys. Dažniausiai galima pastebėti patinėlius, kurie nuolatos patruliuoja ieškodami patelių, tik retkarčiais sustodami pailsėti ir pasimaitinti, tuo tarpu patelės daug atsargesnės. Dažniausiai patelės mažiau skraido, laikosi netoli mitybinių augalų, joms svarbiausia kuo ilgiau išlikti gyvoms ir sudėti kuo daugiau kiaušinių. Abiejų lyčių apatinių sparnų išorinė pusė išmarginta žaliomis dėmėmis, kurios puikiai padeda susilieti su aplinka, drugeliai tampa mažiau pastebimi plėšrūnams.

2016-05-02

Šviežias ir keleto dienų aušrelės kiaušinis ant mitybinio augalo. Eglės Vičiuvienės nuotraukų koliažas

Šviežiai padėtas kiaušinis būna visiškai baltas, po keleto dienų pasidaro oranžinis, o prieš išsiritant vikšrui – pilkas. Skirtumus galite matyti nuotraukoje.

Įdomu tai, kad labai retais atvejais ant vieno mitybinio augalo rasit daugiau nei vieną kiaušinį. Tai tikrai ne be priežasties, šių drugių vikšrai – kanibalai. Sutikę kitą tos pačios rūšies vikšrą ant to pačio augalo, jį suvalgo. Viskas vyksta dėl maisto konkurencijos. Vikšrai maitinasi bręstančiomis augalo sėklomis, žiedais, rečiau lapais, todėl kanibalizmas padidina vikšro išgyvenimo tikimybę. Panašu, kad patelės jaučia, ar ant mitybinio augalo jau yra padėtas kiaušinis ar ne ir ant užimto augalo kiaušinio nebededa.

Vikšrai puikiai prisitaikę ir susilieję su aplinka, todėl norint juos pastebėti, reikia kruopščiai apžiūrėti mitybinį augalą. Lėliukės formuojamos ant mitybinio augalo, šioje stadijoje drugiai ir žiemoja.

Aušrelės – tikrieji pavasario pranašai. Gal jau pastebėjote skraidančius šiuos drugelius? Jei taip, atsiųskite nuotraukų, arba pasidalinkite savo stebėjimais mūsų Facebook profilyje. Lauksime naujienų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *