Marmurinis auksavabalis (Protaetia lugubris)
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka
Gegužės 29-31 d. Renavo dvaro apylinkėse vyko rūšių ralis, kuriame dalyvavo ir insects.lt autoriai. Šį renginį ir jo metu naujai atrastą lapsukių rūšį aprašysime vėliau. Šį penktadienį rašome apie ralio metu pastebėtą, į raudonąją knygą įrašytą marmurinį auksavabalį (Protaetia lugubris).
Marmurinis auksavabalis vystosi senų lapuočių medžių medienoje arba humusingoje dirvoje prie pūvančių medžių šaknų. Taip pat skruzdėlių Camponotus
herculeanus ir rudųjų miško skruzdėlių (Formica rufa) skruzdėlynuose1. Vabalai pasirodo pavasario pabaigoje ir skraido iki liepos mėnesio pradžios. Aptinkami prie tekančių lapuočių medžių sulčių, augalų žiedų.
Marmurinis auksavabalis (Protaetia lugubris)
Romo Ferencos nuotrauka
Kaip ir insects.lt skaitytojams jau pristatytas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita), marmurinis auksavabalis Lietuvoje saugotinas. Pagrindinė grėsmė – senų, trūnijančių lapuočių medžių trūkumas. Nors šis vabalas ir ne toks išrankus kaip minėtasis niūriaspalvis auksavabalis, senų lapuočių medžių Lietuvoje nėra daug.
Rūšis labai panaši į daug dažnesnius auksavabalius – dėmėtąjį auksavabalį (Protaetia cuprea) ir paprastąjį auksavabalį (Cetonia aurata).
Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 71. ISBN 978-9955-692-71-3 ↩
