Raudongalvis bombožygis – Brachinus crepitans. Udo Schmidt nuotrauka.
Penktadienio vabzdžio rubrikoje dar vienas žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Susipažinkite: Raudongalvis bombožygis (Brachinus crepitans). Beveik visoje Europoje ir Šiaurės Afrikoje aptinkamas vabalas. Lietuvoje aptiktas dar nebuvo, nors kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, aptinkamas.
Tai nedideli 6,5 – 10 mm vabalai. Suaugėlių galima ieškoti gegužės – liepos mėnesiais. Bombožygiai – paslaptingi vabalai, apie jų biologiją vis dar žinoma labai nedaug. Manoma, kad jų lervos yra kitų vabalų (ypač Amara convexiuscula ir Ocypus ater) lėliukių išoriniai parazitai1.
Vabalai gyvena sausose, saulės gerai įšildomose molingose ir kalkingose dirvose, apaugusiose žoline augalija ar krūmais2. Taip pat kai kur nurodoma, kad jų galima aptikti akmenuotose vietovėse, tokiose kaip seni geležinkelio bėgiai3.
Tačiau išgarsėjo šis vabalas dėl labai įdomaus savo gynybos mechanizmo. Ištikus pavojui iš analinės angos bombožygis išskiria lakų skystį, kuris skleisdamas traškantį garsą ir sudarydamas melsvą debesėlį sprogsta. Šį skystį, judraus pilvelio dėka, vabalas gali nukreipti tiesiai į pavojaus šaltinį: skruzdėlę ar vabalą, kuris kėsinasi į bombožygį.
Sprogimas įvyksta susimaišius dviems skysčiams iš skirtingų liaukų. Vienoje liaukoje kaupiamas vandenilio peroksidas, o kitoje – hidrochinonas. Suaktyvinti cheminei reakcijai dar pridedama fermentų. Išsiskyręs skystis būna 100 °C temperatūros, o jo sudėtyje yra dirginančių medžiagų: p-benzochinono. Todėl, aptikus bombožygį, nerekomenduojama kišti prie jo savo pirštų, nes galite skaudžiai nusideginti.
Dėl šio išskirtinio sugebėjimo bombožygiai netgi tapo kreacionistų taikiniu. Pasak jų, bombožygiai buvo sukurti, o toks apsaugos mechanizmas negalėjo išsivystyti, nes yra per daug sudėtingas. Šiuo pavyzdžiu kreacionistai bando paneigti evoliuciją. Tačiau net ir šiam bombožygių „stebuklui“ yra tinkamas mokslinis paaiškinimas, atitinkantis evoliucijos teoriją4.
O šiame vaizdo įraše galite pamatyti kaip atrodo bombožygio gynyba realiai:
<a href="http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm" target="_blank">http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm</a> ↩
Pileckis, S., Monsevičius, V. Lietuvos fauna: vabalai. 1 tomas, 1995 ↩
http://www.wbrc.org.uk/WorcRecd/Issue11/BombBtle.htm ↩
http://www.talkorigins.org/faqs/bombardier.html ↩
