Žymos archyvas: Ūsuočiai

Penktadienio vabzdys: Iberodorcadion fuliginator

Iberodorcadion fuliginator

Iberodorcadion fuliginator

Ūsuočiai (Cerambycidae) – vabalų šeima, kuri asocijuojasi su medienoje besivystančiais vabalais. Yra ūsuočių rūšių, kurios vystosi stambesnių žolinių augalų stiebuose, pavyzdžiui, Lietuvoje gana dažnas graižažiedinis ūsuotis (Agapanthia villosoviridescens) ar Lietuvoje kiek retesni Phytoecia genties ūsuočiai. Yra ir tokių ūsuočių, kurie vystosi žolinių augalų šaknyse. O suaugę vabalai, skirtingai nei dauguma ūsuočių, neskraido, gyvena ant žemės ir ropinėja pievoje lyg kokie žygiai. Tai yra Lamiinae pošeimio gentys Dorcadion, Iberodorcadion, Carinatodorcadion ir kt.
Skaityti toliau →

Eglinis ir matinis medkirčiai

Eglinis medkirtis

Eglinis medkirtis su rudais antsparniais.
Giedrius Markevičius nuotrauka

Eglinis medkirtis (sinonimai: eglinis ūsuotis, rudasis eglinis ūsuotis) (lot. Tetropium castaneum L.) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.

Suaugėliai 8 – 19 mm dydžio. Antsparnių, antenų ir kojų spalva labai įvairi – nuo šviesiai rudos iki juodos. Priešnugarėlė spindinti, su retais taškeliais.

Rusvi vabalai labai panašūs į matinį medkirtį (Tetropium fuscum Fabr.) Skiriasi priešnugarėlės taškuotumu (eglinio medkirčio taškai tankesni ir stambesni) ir antsparnių pečių plaukuotumu (matinio medkirčio antsparnių pečiai apaugę tankiais geltonais plaukeliais, o eglinio ne tokie tankūs).
Taip pat eglinis medkirtis labiau „mėgsta“ eglę, pušis puola rečiau. Matinis medkirtis pušį puola dažniau.
Lervos 18 – 25 mm ilgio, tipiškos ūsuočių lervos išvaizdos – storokos, balsvai rusvos, su tamsiai ruda „galvute“. Pagal išvaizdą atskirti nuo daugelio kitų rūšių ūsuočių (ypač matinio medkirčio) lervų gana sunku.  Skaityti toliau →