Ir erdvėje, matuojamoje tūkstančiais šviesmečių,
ir tarp dviejų samanų stiebelių juda pilna paslapčių Visata!
R. Šovenas
Vabzdžiai sudaro pačią gausiausią gyvūnų grupę žemėje, sudarantys nuo 75% iki 90% visų gyvūnų rūšių. Tikslų rūšių skaičių išmatuoti yra neįmanoma vien dėl rūšies sąvokos neapibrėžtumo.1
Kas yra vabzdžiai?
Vabzdžiai yra nariuotakojų tipui priklausanti gyvūnų klasė. Vabzdžio kūnas susideda iš galvos, krūtinės ir pilvelio. Krūtinėje yra trys poros kojų ir dvi poros sparnų. Kartais sparnų būna tik viena pora, arba jų nebūna visai.
Kojų skaičius tikriausiai labiausiai pastebimas vabzdžių skirtumas nuo kitų nariuotakojų: visi suaugę vabzdžiai turi šešias kojas ir nei daugiau, nei mažiau. Išimčių beveik nėra.
Tai ne vabzdžiai!
Dažnas iš mūsų „vabzdžiu“ pavadina vorą, šimtakojį, erkę ar kitą nariuotakojį. Tačiau ne visi nariuotakojai yra vabzdžiai. Vorai su erkėm priklauso atskirai voragyvių (Arachnida) klasei, o šimtakojai aprėpia ne vieną nariuotakojų klasę.
Kokie yra vabzdžiai?
Vabzdžių yra daug ir įvairių. Visa klasė skirstoma į mažesnes grupes (būrius), kurios vienija panašius vabzdžius.
Pagrindiniai vabzdžių būriai:
Vabalai (Coleoptera) | |
Tai yra pats gausiausias rūšių skaičiumi būrys ne tik vabzdžių klasėje, bet ir tarp visų gyvūnų. Vabalai sudaro 1/4 visos žemės faunos. Žinomiausi vabalai: |
|
Drugiai (Lepidoptera) | |
Rūšių skaičiumi gausus vabzdžių būrys. Būriui priklauso ne tik margaspalviai dieniniai drugeliai, bet ir tamsūs naktiniai drugiai ir kandys. Žinomiausi drugiai: |
|
Plėviasparniai (Hymenoptera) | |
Taip pat vienas iš gausiausių rūšių skaičiumi vabzdžių būrių. Plėviasparniai turi keturis plėvinius sparnus. Būriui priklauso ir skruzdėlės. Žinomiausi plėviasparniai: |
|
Dvisparniai (Diptera) | |
Gausus rūšių skaičium vabzdžių būrys. Lengviausiai atskirti nuo kitų vabzdžių galima pagal sparnų skaičių: dvisparniai jų turi ne keturis, o du. Kita pora sparnų yra virtusi dūzgiais, kurie skleidžia dūzgimo/zyzimo garsą. Šiam būriui priklauso ne tik įkyrios musės ir geliantys uodai, bet ir gražios bei naudingos žiedmusės. Žinomiausi dvisparniai: |
|
Žirgeliai (Odonata) | |
Vikriai skraidantys vabzdžiai. Lervos ir suaugėliai dažniausiai yra plėšrūs, naikina mūsų nemylimus uodus ir kitus smulkius gyvūnus. Žinomiausi žirgeliai: |
|
Tiesiasparniai (Orthoptera) | |
Tiesiasparniams būdingos didelės ilgos užpakalinės kojos. Šokinėdami vabzdžiai jomis atsispiria. Žinomiausi tiesiasparniai: |
|
Straubliuočiai (Hemiptera)3 | |
Straubliuočiai aprėpia savo burnos sandara panašius vabzdžius: blakes, cikadas ir amarus. Visiems straubliuočiams būdingas siurbiamasis burnos aparatas. Toks burnos aparatas pritaikytas pradurti audinius (dažniausiai augalo) ir siurbti skysčius. Žinomiausi straubliuočiai: |
|
Maldininkai (Mantodea) | |
Lietuvoje negyvena, tik kartais atskrenda Paprastasis maldininkas (Mantis religiosa). |
|
Tarakonai (Blattodea) | |
Vieni iš senesnių vabzdžių. Žinomesnės rūšys: Miškinis prūsokas (Ectobius sylvestris), Naminis prūsokas (Blattella germanica). |
|
Termitai (Isoptera) | |
Lietuvoje negyvena, tik tropikuose. |
|
Lašalai (Ephemeroptera) | |
Vabzdžiai labai gležni. Suaugėliai gyvena labai trumpai – vos kelias valandas ar kelias dienas ir nesimaitina. Lašalai skraido vasarą, daugiausia vakarais ir naktimis. Lietuvišką šio vabzdžių būrio pavadinimą sugalvojo Ričardas Kazlauskas. |
|
Gyvalazdės (Phasmatodea) | |
Tai tropikų ir subtropikų zonose gyvenantys vabzdžiai. Gyvalazdės savo išvaizda imituoja augalų šakas ar lapus. Lietuvoje laisvėje gyvalazdės negyvena. |
Čia išvardinti žinomiausi vabzdžių būriai. Į atskirus būrius taip pat išskiramos ūtelės, blusos, tinklasparniai.
Terminas „rūšis“ apibūdina gyvų organizmų grupę, kurie tarpusavyje gali susilaukti vaisingų palikuonių. Skirtingų rūšių individai vaisingų palikuonių susilaukti negali. Tačiau gyvojoje gamtoje kategorijų neegzistuoja… Yra begalė išimčių, kurios glumina mokslininkus.<br /> Taip pat daugeliui rūšių identifikavimui neužtenka vien išorės bruožų. Rūšis nustatoma pagal genitalijas ar net pasitelkiant į pagalbą filogenetinius tyrimus. O tai irgi labai apsunkina taksonomų darbą. ↩
Paveiksliukas paimtas iš knygos „Lietuvos fauna: vabalai“, Pileckis, S., Monsevičius, V.; Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, I t. 27 psl. ↩
Sistematika dar nėra galutinai nusistovėjusi. Kartais blakės, amarai ir cikados būna išskiriamos į atskirus būrius. ↩
Sveikinu. Gera pradžia – pusė darbo, bet horizonto dar nematyti… 🙂
Ačiū 🙂 Horizonto niekada nepasieksim… Bet visa esmė ir yra jo siekime 🙂
Ačiū 🙂 pritariu Giedriui, horizonto gal ir nepasieksim, čia pats procesas viską reiškia 🙂 bet svarbiausia, kad pradžia gera!
Kažkada buvau publikavęs „Ūkininko patarėjuje“ kelis straipsniokus apie vabalus. Gal tiktų čia?
Žinoma tiktų 🙂 Gal galite atsiųsti man į paštą?
Sveikintina iniciatyva. Skaitysim, seksim ir bandysim rasti laiko prisidėti prie tobulinimo 🙂
Ačiū už lengvą dešimtuką 😀
Nedavė man reikiamos info… Gal galite įdėti vabzdžių paveksliukus ir parašyti jų pavadinimus, taip daug labiau praver šis puslapis