Šilkverpis
Visi tikriausiai žinote, kas yra šilkas, kam jis naudojamas ir kokia tai nuostabi medžiaga. Bet šį kartą kalbėsime ne apie šilką, o apie vabzdį, kurio dėka atsiranda ši ypatinga medžiaga. Taip, tai – šilkverpis (Mombyx mori) – Bombycidae šeimai priklausantis drugys. Suaugę drugiai savo išvaizda neišsiskiria, o ir pačias šilko gijas, iš kurių vėliau audžiamas šilkas, gamina ne suaugę vabzdžiai, o jų vikšrai. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau
Kolembola ir smeigtuko galvutė. Sinclair Stammers nuotrauka
Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Skaityti toliau
Plėšriablakė Acanthaspis petax pasislėpusi po skruzdėlių egzoskeletais. Kurt Orion nuotrauka.
Plėšriablakė Acanthaspis petax – straubliuočių (Hemiptera) būrio, plėšriablakių (Reduviidae) šeimos vabzdys. Kaip išduoda lietuviškas pavadinimas, tai plėšri blakė, kuri maitinasi kitais vabzdžiais.
Tai nedidelė, iki 1 cm užauganti blakė, aptinkama Afrikoje ir Malaizijoje.
Raudongalvis bombožygis – Brachinus crepitans. Udo Schmidt nuotrauka.
Penktadienio vabzdžio rubrikoje dar vienas žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Susipažinkite: Raudongalvis bombožygis (Brachinus crepitans). Beveik visoje Europoje ir Šiaurės Afrikoje aptinkamas vabalas. Lietuvoje aptiktas dar nebuvo, nors kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, aptinkamas.
Tai nedideli 6,5 – 10 mm vabalai. Suaugėlių galima ieškoti gegužės – liepos mėnesiais. Bombožygiai – paslaptingi vabalai, apie jų biologiją vis dar žinoma labai nedaug. Manoma, kad jų lervos yra kitų vabalų (ypač Amara convexiuscula ir Ocypus ater) lėliukių išoriniai parazitai1.
Vabalai gyvena sausose, saulės gerai įšildomose molingose ir kalkingose dirvose, apaugusiose žoline augalija ar krūmais2. Taip pat kai kur nurodoma, kad jų galima aptikti akmenuotose vietovėse, tokiose kaip seni geležinkelio bėgiai3.
Naujai atrastos kandžių rūšies Aenigmatinea glatzella patinas. George Gibbs nuotrauka
Naujos, primityvios kandžių šeimos atradimas – vienas iš įdomesnių radinių entomologijos srityje per pastaruosius 40 metų. Svarbiausia, kad ji buvo rasta ne kokioje nors atokioje, netyrinėtoje Australijos vietoje, bet, galima sakyti, tiesiog namų sode, Kengūrų saloje pietų Australijoje. Saloje, kuri nuo Adelaidės nutolusi per 100 km, o nuo žemyno tik 13 km, yra gyvenama nuo 1836 metų, ji laikoma viena iš romantiškiausių atostogų vietų. Skaityti toliau
Kaukolėtasis sfinksas – Acherontia atropos. Didier Descouens nuotrauka
Kaukolėtasis sfinksas – Acherontia atropos. Tai naktinis drugys, užklystantis į Lietuvą iš Afrikos ar pietų Europos. Iš Afrikos gali atkeliauti netgi nuo Čado ežero ar Atlaso kalnų 1 . Tai įspūdingo dydžio drugiai, kurių išskleistų sparnų mostas gali siekti nuo 9 iki 13 cm. Lietuvoje tai didžiausi aptinkami drugiai. Ne tik drugys, bet ir jo vikšras būna įspūdingo dydžio. Prieš virsdami lėliuke vikšrai gali užaugti iki 13 cm ilgio (kai kurie autoriai nurodo, kad vikšrai gali pasiekti net ir 15 cm ilgį). Skaityti toliau
Lietuvos drugiai. R. Kazlauskas, 2008 ↩
Patinas (viršuje) ir patelė, naujos kalninių cikadų rūšies individai. Thomas Hertach nuotrauka.
Cikados priklauso vienai iš geriausiai žinomų vabzdžių šeimų, tačiau jos vis dar gali nustebinti. Tarptautinė entomologų komanda, vadovaujama dr. Thomas Hertach iš Šveicarijos Bazelio universiteto, rado naują giedančių cikadų rūšį, kurios arealas tęsiasi nuo pietų Šveicarijos iki centrinės Italijos. Naujoji rūšis buvo pavadinta Italijos kalnine cikada (Cicadetta sibillae). Italijoje tyrimai buvo atliekami 2007 – 2013 metais, o Šveicarijoje jau nuo 2004 metų. Tyrimų rezultatai buvo paskelbti tik šiais metais Zoological Journal of the Linnean Society. Skaityti toliau
Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata šviežioje gaisravietėje. Vytauto Uselio nuotrauka
Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata. Blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas aptinkamas Eurazijoje, spygliuočių ir mišriuose miškuose. Tai paslaptinga vabalų rūšis, kuri išsiskiria savo pirofilija („ugnį-mylintis“). Tuo metu, kai visi gyvi sutvėrimai bėga nuo miško gaisrų, išdaginiai blizgiavabaliai – atvirkščiai, jie skraido aukštai virš miško ir pasinaudodami infraraudonųjų spindulių receptoriais, esančiais apatinėje krūtinėlės pusėje, jų ieško. Išdaginius blizgiavabalius taip pat gali pritraukti ir naftos, šiukšlių ar kitų atliekų gaisrai. Skaityti toliau
Uodas prisigėręs kraujo. Viliaus Paškevičiaus nuotrauka
Krauju mintantys vabzdžiai yra labai įprastas dalykas. Šis mitybos būdas nepriklausomai išsivystė net 30 vabzdžių grupių. Manoma, kad pirmiausiai krauju misti pradėjo dvisparniai (musės) vėlyvajame Triase, o uodai išsivystė Juros periode. Apytiksliai kraujasurbiai vabzdžiai Žemėje karaliauja jau apie 200 milijonų metų. Skaityti toliau
Blakės arlekinai (Tectocoris diophthalmus) – paukščiams neskanios, o maldininkams beveik nematomos. Louise nuotrauka – Flickr. Licencijuota CC BY 2.0 per Wikimedia Commons
Ar žinote, kad dangus iš tikro nėra mėlynas?1 Jei fizikos pamokų metu stropiai klausėtės mokytojų, turėjote išmokti, kaip ore esančios dalelės išsklaido šviesą stipriausiai išsklaidydamos mėlynas ir violetines bangas. Tai ir sukuria žydro dangaus skliauto vaizdą. Tačiau tai tik dalis tiesos. Žmogaus akys violetiniams spinduliams mažai jautrios, todėl mes dangų matome žydrą, tuo tarpu didesnį spalvų spektrą matantys gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, dangų mato labiau violetinį nei žydrą. Skaityti toliau
<a href="http://www.fizika.lm.lt/content/view/857/1065/" target="_blank">http://www.fizika.lm.lt/content/view/857/1065/</a> ↩
Radai gamtoje įdomų vabzdį, kurio nepažįsti?
Norėtum plačiau sužinoti apie jį?
– padėsim apibūdinti!
