Paprastasis keršvabalis – Thanasimus formicarius. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.
Trečiadienį rašėme apie ilgaūsį pušiagraužį ir žadėjome penktadienio vabzdžio rubrikoje aprašyti dar vieną labai įdomią rūšį. Taigi šiandien kviečiame susipažinti su paprastuoju keršvabaliu – Thanasimus formicarius, nepailstančiu kinivarpų medžiotoju, kuris puikiai išmano kaip reikia tausoti maisto išteklius ir suvartoti visas naudingas dalis.
Taigi, istorija labai panaši, iš to pačio kirtimo su vieniša viduryje nuvirtusia pušimi, bet šiek tiek linksmesnė. Natūralu, kad vėjo išverstą medį į kurio viršūnę dažniausiai žiūrime užvertę galvas norisi apžiūrėti iš arčiau. Kita priežastis – o gal koks įdomus vabzdys tupi ant pušies kamieno ir pavyks jį nufotografuoti? Nuojauta neapgavo! Tačiau pirmasis įspūdis buvo visai ne toks. O, pagalvojau, skruzdėlės šmirinėja, kol nepriėjau arčiau. Nors paprastieji keršvabaliai nėra reti vabalai, tačiau šią rūšį teko stebėti pirmą kartą, todėl tikriausiai akys ir apgavo.
Europinės voravapsvės – Motilla europaea patelė. P.Libourel nuotrauka.
Vabalai stebėtinai primena skruzdėles, akį patraukė tik balti dryželiai ant antsparnių, kurie ir išdavė, kad čia vaikštinėja visai kita rūšis. O entomologai mano, kad paprastasis keršvabalis galėtų mėgdžioti europinę voravapsvę – Mutilla europaea kurios garsėja labai skausmingais įgėlimais.
Paprastasis keršvabalis priklauso keršvabalių (Cleridae) šeimai. Tai nedideli 7 – 10 mm dydžio vabalai. Aptinkami spygliuočių medynuose, ypač dažni ten, kur medžiai pažeisti kinivarpų. Suaugę vabalai poruojasi ir kiaušinius deda balandžio – gegužės mėnesiais, o išgyvena nuo 4 iki 10 mėnesių. Kiekvieną dieną suaugęs vabalas gali suėsti iki 3 kinivarpų. Paprastųjų keršvabalių lervos vystosi po žieve, laikosi kinivarpų išgraužtuose takuose ir medžioja kinivarpų lervas, suėda kiaušinius ir lėliukes.1.
Paprastasis keršvabalis – Thanasimus formicarius. Eglės Černevičiūtės nuotrauka.
Paprastieji keršvabaliai maitinasi net 27 rūšių kinivarpomis, kurios priklauso 15 genčių, tačiau yra išskiriamos dvi pagrindinės mitybinės rūšys: didysis kirpikas (Tomicus piniperda) ir žievėgraužis tipografas (Ips typographus). Tam, kad medžioklė būtų sėkminga ir nereikėtų klaidžioti po visą mišką ieškant maisto paprastieji keršvabaliai turi porą metodų kaip sužinoti kur galima jo rasti. Kaip ir kinivarpas keršvabalius traukia nuvirtusių (ar nukirstų) medžių išskiriami monoterpenai, todėl dažnai šių vabalų galima rasti ant pušinių ar eglinių rąstų krūvos miške, ar šviežiuose kirtimuose. Paprastuosius keršvabalius taip pat privilioja kinivarpų išskiriami feromonai, todėl dažnai atsiduria kinivarpoms skirtose feromoninėse gaudyklėse2.
Pagavę kinivarpą paprastieji keršvabaliai tvirtai ją suima ir pirmiausia nukanda kojas, kad nepabėgtų. Tada savo stipriomis mandibulėmis kanda tarp galvos ir nugarėlės, arba nugarėlės ir pilvelio, kad pasiektų grobio minkštuosius audinius. Įdomu, kad beveik visada pradėję valgyti kinivarpą paprastieji keršvabaliai ją suvartoją visą, nepalikdami jokių atliekų3.
O čia galite pamatyti kaip atrodo paprastojo keršvabalio pietūs:
<a href="https://books.google.lt/books?id=XpgMBwAAQBAJ&pg=PA282&lpg=PA282&dq=Der+Ameisenbuntk%C3%A4fer+Thanasimus+formicarius+Latr.als+Borkenk%C3%A4ferfeind&source=bl&ots=H2Gv3-lcYm&sig=TAKn4yqvbXuFUwPfJwXWA2nnuNo&hl=lt&sa=X&ei=mipDVeu_PIfSaOuigLgL&ved=0CDwQ6AEwAw#v=onepage&q=thanasimus&f=false">Bark and Wood Boring Insects in Living Trees in Europe, a Synthesis</a> ↩
<a href="http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0378112702004413">http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0378112702004413</a> ↩
<a href="http://www.chemical-ecology.net/insects/tformi.htm">http://www.chemical-ecology.net/insects/tformi.htm</a> ↩
