Cikados priklauso vienai iš geriausiai žinomų vabzdžių šeimų, tačiau jos vis dar gali nustebinti. Tarptautinė entomologų komanda, vadovaujama dr. Thomas Hertach iš Šveicarijos Bazelio universiteto, rado naują giedančių cikadų rūšį, kurios arealas tęsiasi nuo pietų Šveicarijos iki centrinės Italijos. Naujoji rūšis buvo pavadinta Italijos kalnine cikada (Cicadetta sibillae). Italijoje tyrimai buvo atliekami 2007 – 2013 metais, o Šveicarijoje jau nuo 2004 metų. Tyrimų rezultatai buvo paskelbti tik šiais metais Zoological Journal of the Linnean Society. Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: išdaginis blizgiavabalis
Išdaginis blizgiavabalis – Melanophila acuminata. Blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas aptinkamas Eurazijoje, spygliuočių ir mišriuose miškuose. Tai paslaptinga vabalų rūšis, kuri išsiskiria savo pirofilija („ugnį-mylintis“). Tuo metu, kai visi gyvi sutvėrimai bėga nuo miško gaisrų, išdaginiai blizgiavabaliai – atvirkščiai, jie skraido aukštai virš miško ir pasinaudodami infraraudonųjų spindulių receptoriais, esančiais apatinėje krūtinėlės pusėje, jų ieško. Išdaginius blizgiavabalius taip pat gali pritraukti ir naftos, šiukšlių ar kitų atliekų gaisrai. Skaityti toliau
Drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis
Medžių drevės – daugybės gyvūnų namai. Juose namus susiranda ne tik paukščiai, bet ir miegapelės, šikšnosparniai ir daugybė kitų smulkių gyvūnų. Kalbant apie vabzdžius, dreves dažnai užima bičių ar širšių lizdai. Daug rečiau minimas drevių gyventojas – niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma sp.). Bet pamatyti jį pasiseka ne kiekvienam, kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleidžia lervos stadijoje giliai įsirausęs į ąžuolo ar kito lapuočio trūnėsius, kuriais ir maitinasi. Pamatyti jį galima nebent paskutinėmis jo gyvenimo savaitėmis, kada jis jau būna virtęs gražiu vabalu. Bet jei medžio drevė yra 10-ies metrų aukštyje, dėmesio į šį jos gyventoją, manau, niekas neatkreips, jei specialiai neieškos.
Kitas veiksnys, dėl kurio šį vabalą retai pastebime, – jo išrankumas. Jam tinka ne bet kokios drevės, o tik tos, kurios yra labai senuose lapuočiuose medžiuose su patrūnijusiu vidumi. Negana to, jis mėgsta tuos medžius, kurių kamieną pasiekia saulė. Todėl miškai, kad ir kokie seni jie būtų, tinka ne visi. Miškas turi būti šviesus, retas. Neapaugęs krūmokšniais ar jaunais medeliais, kurie užtemdo ažuolų kamienus. Dažnai auksavabalio namai būna vieniši parkų ar šalikelių seni ąžuolai ar liepos. Niūriaspalviui auksavabaliui netinka nuvirtę medžiai – nors ir sutrūniję, kamienai privalo būti vertikalūs.
Deja, toks specifinis gyvenimo būdas ir išrankumas rūšies išlikimui nepasitarnauja. Dėl medienos poreikio nedaugeliui medžių pavyksta sulaukti brandaus, seno, drevėto medžio amžiaus. O tie medžiai, kurie tokio jau sulaukę, nėra mylimi. Iš pakelių tokius senus papuvusius medžius išpjauna bijodami, kad nenugriūtų ant mašinų. Parkuose pjauna bijodami, kad neapkrėstų ligomis kitų, sveikų medžių. O dreves „pagydo“ užbetonuodami – taip sunaikindami namus ne tik niūriaspalviui auksavabaliui, bet ir daugybei kitų gyventojų. Skaityti toliau
Kaip gelia uodai ir kodėl nuo jų įkandimo niežti?
Krauju mintantys vabzdžiai yra labai įprastas dalykas. Šis mitybos būdas nepriklausomai išsivystė net 30 vabzdžių grupių. Manoma, kad pirmiausiai krauju misti pradėjo dvisparniai (musės) vėlyvajame Triase, o uodai išsivystė Juros periode. Apytiksliai kraujasurbiai vabzdžiai Žemėje karaliauja jau apie 200 milijonų metų. Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: Naftinė muselė
Nafta, nors ir natūralus gamtos darinys, nėra pati geriausia terpė gyventi gyvūnams. Dėl savo konsistencijos tiesioginį kontaktą su nafta turintys vabzdžiai prilimpa ir negali ištrūkti, o nafta apsivėlusios paukščių plunksnos nebeapsaugo nuo šalčio. Taip pat naftos sudėtyje esantys aromatiniai angliavandeniliai – benzenas, toulenas, etilbenzenas ir ksilenas – nuodingi daugeliui organizmų, tame tarpe ir žmogui. O vabzdžiai šiems chemikalams dar jautresni nei žmogus: naftos produktai – dažni komponentai insekticiduose. Beveik visi vabzdžiai jautrūs. Viena krantinukių (Ephydridae) šeimos muselių rūšis – naftinė muselė (Helaeomyia petrolei) atspari naftos nuodams. O naftos toksiškumu dar ir naudojasi: jų lervos minta naftos telkiniuose mirusiais vabzdžiais ar kitais nariuotakojais. Skaityti toliau
Norėdamos išvengti maldininkų blakės išmoko pasislėpti atviroje vietoje
Ar žinote, kad dangus iš tikro nėra mėlynas?1 Jei fizikos pamokų metu stropiai klausėtės mokytojų, turėjote išmokti, kaip ore esančios dalelės išsklaido šviesą stipriausiai išsklaidydamos mėlynas ir violetines bangas. Tai ir sukuria žydro dangaus skliauto vaizdą. Tačiau tai tik dalis tiesos. Žmogaus akys violetiniams spinduliams mažai jautrios, todėl mes dangų matome žydrą, tuo tarpu didesnį spalvų spektrą matantys gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, dangų mato labiau violetinį nei žydrą. Skaityti toliau
<a href="http://www.fizika.lm.lt/content/view/857/1065/" target="_blank">http://www.fizika.lm.lt/content/view/857/1065/</a> ↩
Vapsvos įsibrovėlius gali pažinti pagal veidą
Daugiau nei prieš 10 metų mokslininkai įrodė, kad vabzdžiai gali atpažinti veidus. Pasirodo, auksinės popiervapsvės (golden paper wasps) gali atpažinti kitus savo rūšies individus pagal žymes ant veido. Dabar jau žinoma, kad šį talentą turi net keletas vapsvų rūšių, tačiau, kad tai vienas iš svarbiausių būdų apginti savo lizdus nuo įsibrovėlių, mokslininkai atrado visai neseniai. Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: Angleninis netikrastraublis
Šis vabalas priklauso Lietuvoje mažai tyrinėtai netikrastraublių (Anthribidae) šeimai. Pasaulyje žinoma apie 3900 netikrastraublių rūšių. Didžiausia jų įvairovė yra atogrąžų kraštuose, Lietuvoje iki šiol rasta 10 netikrastraublių rūšių. Dauguma jų susiję su trūnijančia mediena, įvairiais medieną ardančiais grybais, tik Anthribus genties vabalai grobuoniški, minta skydamariais. Visos netikrastraublių rūšys, išskyrus paprastąjį netikrastraublį (Platystomos albinus) Lietuvoje aptinkamos retai, apie jų paplitimą galima spręsti tik iš pavienių faktų. Ne išimtis ir angleninis netikrastraublis. Skaityti toliau
Vabzdžiai – pirmieji gyvūnai, kuriems prieš 400 milijonų metų išsivystė sparnai
Tarptautinė daugiau nei 100 mokslininkų komanda 2014 metų lapkritį paskelbė pirmą tokio masto vabzdžių evoliucijos žemėlapį. Evoliucinių ryšių supratimas atskleidžia vabzdžių tikrąją ekologinę, ekonominę ir medicininę svarbą. Science žurnale paskelbti rezultatai atkuria vabzdžių „gyvenimo medį“ bei atsako į seniai užduodamus klausimus apie rūšimis turtingiausios organizmų grupės kilmę ir evoliuciją.
Paminklas medvilniniam straubliukui
Vilnamedžio (Gossypium) (augalo, iš kurio sėklas gaubiančių pūkų gaminamas medvilnės pluoštas) pumpurais ir žiedais mintantis medvilninis straubliukas (Anthonomus grandis) yra tikras medvilnės augintojų siaubas. Šio vabalo tėvynė yra Centrinė Amerika, bet iš jos, išplito po įvairias Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis ir daro milžinišką žalą medvilnės augintojams.
1892 m. JAV, Misisipės valstijoje buvo rastas pirmasis straubliukas. O 1920 m. jau visi Jungtinėse Amerikos Valstijose esantys vilnamedžių aginimo plotai buvo užpulti šio straubliuko. Visa medvilninio straubliuko žala JAV vertinama maždaug 13 milijardų dolerių. Šiuo metu jo žala skaičiuojama po 300 milijonų dolerių kiekvienais metais1. Pagal žalą, kurią jis atnešė Jungtinėm Amerikos Valstijom galima pagalvoti, kad šis straubliukas turėtų būti nekenčiamas, bet Alabamos valstijoje šiam straubliukui pastatytas paminklas… Ir negana to, šis vabalas vadinamas „gerovės šaukliu“!
Skaityti toliau
http://www.bollweevil.ext.msstate.edu/history.html ↩