Mūsų žinios ir domėjimasis vabzdžiais yra labai netolygus – vienoms rūšims skiriame labai daug dėmesio, o kitos mums visai nereikšmingos, apie daugelio rūšių egzistavimą mes net neįtariame. Dėmesys vabzdžiams priklauso nuo to, kiek jie svarbūs mūsų gyvenime – žalingi jie ar naudingi, saugomi ar ne. Žemės ūkio ir miško kenkėjams, taip pat kraujasiurbiams vabzdžiams skiriame ypatingą dėmesį, apie juos žinome labai daug, nuolat juos tyrinėjame. Tačiau tokių vabzdžių palyginti nedaug, dauguma vabzdžių dažniausia nepakliūna į mūsų akiratį, dėl jų neskauda galvos nei miškininkams, nei žemės ūkio specialistams, jie napuola mūsų daržovių ar vaismedžių, niekada įkyriai nezyzia aplink ausis, nuolat primindami apie save ir nesigviešia mūsų kraujo, neapsigyvena mūsų namuose ir negadina maisto produktų, rūbų, kilimų, baldų, neplatina jokių ligų. Tarp šių „nereikšmingų“ vabzdžių yra didelių slapukų kuriuos pamatyti gamtoje galima tik atsitiktinai, arba reikia turėti daug žinių, patirties ir kantrybės, tik tada įmanoma juos rasti. Mūsų žinios apie šių vabzdžių paplitimą labai skurdžios, daugelis tokių, slaptai gyvenančių rūšių laikomos labai retomis. Apie vieną tokių paslaptingų rūšių čia ir pakalbėkime.
Skaityti toliau
Kas vyksta drugio lėliukėje metamorfozės metu?
Tikriausiai mažai kas gali nuginčyti faktą, kad vikšro virtimas į drugelį yra vienas nuostabiausių reiškinių gamtoje. Lėliukėje tūnanti cilindriška „valgymo mašina“ po truputį tampa įmantriu skraidančiu gyvūnu, kuris geria pro „šiaudelį“.
Šis metodas – pilna metamorfozė – padalina suaugėlius ir lervas, vikšrus ir nimfas į du skirtingus pasaulius, kuriuose jie visiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Tai toks sėkmingas gyvenimo būdas, kad juo naudojasi dauguma vabzdžių rūšių (taigi ir dauguma visų gyvūnų rūšių). Drugeliai, skruzdėlės, vabalai ir musės lėliukėje iš lervos virsdami į suaugėlį visiškai pakeičia savo kūno struktūrą. Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: Šilkverpis
Visi tikriausiai žinote, kas yra šilkas, kam jis naudojamas ir kokia tai nuostabi medžiaga. Bet šį kartą kalbėsime ne apie šilką, o apie vabzdį, kurio dėka atsiranda ši ypatinga medžiaga. Taip, tai – šilkverpis (Mombyx mori) – Bombycidae šeimai priklausantis drugys. Suaugę drugiai savo išvaizda neišsiskiria, o ir pačias šilko gijas, iš kurių vėliau audžiamas šilkas, gamina ne suaugę vabzdžiai, o jų vikšrai. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau
Vabalų pasaulio nykštukai
Nature maxime miranda in minimis – gamta labiausia stebina savo smulkmenomis, turbūt šiais prancūzų gamtininko Ž.A. Fabro žodžiais derėtų pradėti pasakojimą apie vienus mažiausių pasaulio vabalų – plunksnasparnius dar kitaip vadinamus sporavabaliais. Posakis „mažas kaip aguonos grūdelis“ šiems mažyliams netinka, nes jie mažesni ir už aguonos sėklelę. Pasaulyje žinoma apie 650 plunksnasparnių rūšių, Lietuvoje iki šiol rastos 22 rūšys ir dar bent 48 rūšys, žinomos kaimyniniuose kraštuose, ieškotinos. Tik laiko klausimas, kada jos bus atrastos. Palyginimui galima pasakyti, kad Latvijoje yra žinomos 34, Lenkijoje – 63, Baltarusijoje 20 rūšių plunksnasparnių. Aptikti šiuos vabalus yra ne taip paprasta, vien tik pamatyti šiuos mažylius jau yra pasiekimas – juk jie yra labai maži. O nustatyti rūšį įmanoma tik specialiais metodais – pagal paruoštus šių vabalų genitalinių struktūrų preparatus. Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: Violetinis limoniskas
Apie drevėse gyvenantį vabalą – niūriaspalvį auksavabalį – insects.lt jau rašė. Šį penktadienį pristatome dar vieną vabalą, gyvenantį senų lapuočių medžių išpuvusiuose kamienuose. Skaityti toliau
Kokia gyvybės forma dominuoja Žemėje?
Žmonės linkę manyti, kad jie yra šio pasaulio valdytojai. Gebėjimas kurti sudėtingus prietaisus ir įrankius, kalba, socialiniai įgūdžiai, vieta pačioje mitybos grandinės viršūnėje. Tai leidžia žmonėms galvoti, kad jie yra dominuojanti gyvybės forma pasaulyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai žmonės dominuoja pasaulyje? Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: Plėšriablakė Acanthaspis petax
Plėšriablakė Acanthaspis petax – straubliuočių (Hemiptera) būrio, plėšriablakių (Reduviidae) šeimos vabzdys. Kaip išduoda lietuviškas pavadinimas, tai plėšri blakė, kuri maitinasi kitais vabzdžiais.
Tai nedidelė, iki 1 cm užauganti blakė, aptinkama Afrikoje ir Malaizijoje.
Penktadienio vabzdys: Raudongalvis bombožygis
Penktadienio vabzdžio rubrikoje dar vienas žygių (Carabidae) šeimos vabalas. Susipažinkite: Raudongalvis bombožygis (Brachinus crepitans). Beveik visoje Europoje ir Šiaurės Afrikoje aptinkamas vabalas. Lietuvoje aptiktas dar nebuvo, nors kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, aptinkamas.
Tai nedideli 6,5 – 10 mm vabalai. Suaugėlių galima ieškoti gegužės – liepos mėnesiais. Bombožygiai – paslaptingi vabalai, apie jų biologiją vis dar žinoma labai nedaug. Manoma, kad jų lervos yra kitų vabalų (ypač Amara convexiuscula ir Ocypus ater) lėliukių išoriniai parazitai1.
Vabalai gyvena sausose, saulės gerai įšildomose molingose ir kalkingose dirvose, apaugusiose žoline augalija ar krūmais2. Taip pat kai kur nurodoma, kad jų galima aptikti akmenuotose vietovėse, tokiose kaip seni geležinkelio bėgiai3.
Atrasta nauja kandžių rūšis – mįslingas evoliucijos stebuklas
Naujos, primityvios kandžių šeimos atradimas – vienas iš įdomesnių radinių entomologijos srityje per pastaruosius 40 metų. Svarbiausia, kad ji buvo rasta ne kokioje nors atokioje, netyrinėtoje Australijos vietoje, bet, galima sakyti, tiesiog namų sode, Kengūrų saloje pietų Australijoje. Saloje, kuri nuo Adelaidės nutolusi per 100 km, o nuo žemyno tik 13 km, yra gyvenama nuo 1836 metų, ji laikoma viena iš romantiškiausių atostogų vietų. Skaityti toliau
Penktadienio vabzdys: Kaukolėtasis sfinksas
Kaukolėtasis sfinksas – Acherontia atropos. Tai naktinis drugys, užklystantis į Lietuvą iš Afrikos ar pietų Europos. Iš Afrikos gali atkeliauti netgi nuo Čado ežero ar Atlaso kalnų 1 . Tai įspūdingo dydžio drugiai, kurių išskleistų sparnų mostas gali siekti nuo 9 iki 13 cm. Lietuvoje tai didžiausi aptinkami drugiai. Ne tik drugys, bet ir jo vikšras būna įspūdingo dydžio. Prieš virsdami lėliuke vikšrai gali užaugti iki 13 cm ilgio (kai kurie autoriai nurodo, kad vikšrai gali pasiekti net ir 15 cm ilgį). Skaityti toliau
Lietuvos drugiai. R. Kazlauskas, 2008 ↩