Paprastasis maldininkas (Mantis religiosa)

Paprastasis maldininkas - Mantis religiosa_2016-02-08

Paprastasis maldininkas – Mantis religiosa
Gintauto Steiblio nuotrauka

Paprastasis (arba Europinis) maldininkas (Mantis religiosa) į Lietuvą užklysta nuo 2008 m.1. Lietuvoje šie vabzdžiai fiksuojami rugpjūčio mėnesį, dažniausiai antroje mėnesio pusėje.

Skaityti toliau


  1. Į Vilnių užklydo retai Lietuvoje sutinkamas – Europinis maldininkas (Mantis religiosa) | Gamtostyrimai.lt  

Pavasaris – puikus laikas stebėti drugelius

0071

Aušrelės (Anthocharis cardamines) patinas maitinasi. Eglės Vičiuvienės nuotrauka

Pavasaris jau įsibėgėja: dienos vis ilgesnės, saulė kaitresnė ir noras daugiau praleisti laiko gamtoje vis stipresnis. Šis metų laikas taip pat labai laukiamas po žiemos išvykų išsiilgusiems entomologams, tačiau prieš išvykstant, reikėtų šiek tiek pasiruošti. Nekalbėsime apie priemones, kurių reikia išvykų metu, nes pati svarbiausia priemonė tyrinėtojui – žinios. Šį kartą kviečiame susipažinti su drugelių rūšimi, kurią stebėti labai smagu – aušrelė (Athocharis cardamines). Skaityti toliau

Vandeninės blakės: Čiuožikai

Kūdrinis čiuožikas (Gerris lacustris)

1 pav. Kūdrinis čiuožikas (Gerris lacustris)

Straubliuočių būrys (Hemiptera) rūšių skaičiumi labai smarkiai atsilieka nuo tokių vabzdžių klasės „dominuojančių“ būrių, kaip vabalai (Coleoptera), dvisparniai (Diptera), plėviasparniai (Hymenoptera) ar drugiai (Lepidoptera). Tačiau įvairove šiems vabzdžių būriams straubliuočiai nenusileidžia! Cikados, amarai, blakės. Ne taip seniai blakės buvo laikomos net atskiru vabzdžių būriu.
Blakių (Heteroptera) pobūriui priklauso tiek augalų sultis siurbiančios skydblakės, tiek kitus bestuburius medžiojančios skerdblakės (Nabidae). Blakių aptinkama ne tik ant žolinių augalų, bet ir po medžių žieve (Žieviablakės (Aradidae)), paukščių lizduose ar net žmonių lovose (Patalinė blakė (Cimex lectularius)). Nemažai blakių rūšių prisitaikiusios gyventi ir vandenyje ar ant jo. Šitą blakių ekologinę grupę apžvelgsime. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: saulašarinis pirštasparnis

IMG_03311

Apskritalapė saulašarė – Drosera rotundifolia. Eglės Vičiuvienės nuotrauka.

Norite tikėkite, norite ne, tačiau net ir vabzdžiaėdžiai augalai, kurie per milijonus evoliucijos metų meistriškai prisitaikė gaudyti vabzdžius, turi savų priešų. Vienas iš jų: saulašarinis pirštasparnis (Buckleria paludum), su kuriuo šį penktadienį jus ir supažindinsime.
Skaityti toliau

Calyptra – išskirtinė drugių gentis

Drugys vampyras, Calyptra thalictri, maitinasi Dr. Jennifer M. Zaspel krauju iš nykščio.

Vampyrizmas – kai praduriama ar įbrėžiama gyvūno oda, kad būtų galima maitintis jo krauju – nėra retenybė ir gerai žinoma gyvūnų karalystėje. Greičiausiai ateinanti mintis – uodai, dar erkės, šikšnosparniai vampyrai ir vampyrai kikiliai, gyvenantys Galapagų salose. O kaip -drugeliai?

 

Skaityti toliau

Kodėl entomologai vis dar renka drugelių kolekcijas?

Kas nemėgsta drugelių? Kai dauguma net nesusimąstydami sunaikintų širšių ar vapsvų lizdą prie namo, insekticidais išpurkštų nepageidaujamų skruzdėlių koloniją, ar tiesiog priplotų prie ausų zvimbiantį uodą, retas tyčia nužudytų drugelį. Galbūt dėl savo ryškių spalvų ar išskirtinių raštų, o gal dėl elegantiško skraidymo, drugeliai susilaukia daug daugiau palankumo nei kitų būrių vabzdžiai.

Andrew Warren – vienas iš didžiausios drugių kolekcijos kuratorių, aktyviai tyrinėja drugius ir užsiima visuomenės švietimu, aiškindamas kodėl vabzdžių kolekcijos net ir šiandien yra labai svarbios. Visi entomologinėse kolekcijose saugomi drugiai ar kitų būrių vabzdžiai atskleidžia daug informacijos apie gyvus savo rūšių atstovus. Kolekcijos gyvybiškai svarbios ne tik biologinės įvairovės tyrinėjimui, bet ir aplinkosaugai.
Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: Kikiki huna

kikiki_huna

Kikiki huna patelė, mikrografijos. 36 – kūnas iš nugaros; 37 – galva + antenos; 38 – kūnas iš šono; 39 – galva iš šono; 40 – galva + dalis krūtinėlės iš šono; 41 – galva + antenų pamatas iš nugaros; 42 – galva + dalis nugarėlės . Mastelis = 20 μm, išskyrus 36, 38 = 100 μm. J. T. Huber ir J. S. Noyes nuotraukos

Vabzdžiai – įspūdingiausia gyvūnų klasė, net tik savo rūšių gausa, bet ir jų formų, gyvenimo būdų ir dydžių įvairove. Insects.lt jau rašė apie vabalų pasaulio nykštukus, o šį penktadienį kviečiame susipažinti su pačiu mažiausiu žinomu skraidančiu vabzdžiu – Kikiki huna.

K. huna priklauso plėviasparnių (Hymenoptera) būriui, Mymaridae šeimai. Tai kol kas mažiausias žinomas skraidantis vabzdys, kurio dydis siekia vos 0,15 mm (150 mikrometrų). Dėl savo išskirtinio dydžio ir įdomios išvaizdos šios šeimos vapsvos vadinamos „fairy wasp“, arba fėjinės vapsvos. Šios miniatiūrinės vapsvos pirmiausiai buvo aptiktos Havajuose, vėliau Australijoje, Argentinoje, Kosta Rikoje ir Trinidade ir Tobage. Skaityti toliau

Klevinė pamenė – nauja drugių rūšis Lietuvoje

20150531-IMG_0213

Klevinė pamenė – Pammene regiana Eglės Černevičiūtės nuotrauka

Šiais metais „Visų rūšių ralis 2015“, vykęs Renavo dvaro apylinkėse, dalyvius pradžiugino nauja drugių rūšimi, ypač insects.lt autorius, kurie pirmieji ją ir įamžino. Buvo užfiksuota klevinė pamenė (Pammene regiana), kuri iki šiol oficialiais duomenimis Lietuvoje aptikta nebuvo. Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: marmurinis auksavabalis (Protaetia lugubris)

Marmurinis auksavabalis

Marmurinis auksavabalis (Protaetia lugubris)
Giedriaus Markevičiaus nuotrauka

Gegužės 29-31 d. Renavo dvaro apylinkėse vyko rūšių ralis, kuriame dalyvavo ir insects.lt autoriai. Šį renginį ir jo metu naujai atrastą lapsukių rūšį aprašysime vėliau. Šį penktadienį rašome apie ralio metu pastebėtą, į raudonąją knygą įrašytą marmurinį auksavabalį (Protaetia lugubris). Skaityti toliau

Penktadienio vabzdys: rupūžblakė

Gelastocoris oculatus Phil Myers nuotrauka

Didžiaakė rupūžblakė (Gelastocoris oculatus)
Phil Myers nuotrauka

Didžiaakės, raukšlėtos, apsinešusios dumblu ir smėliu, gyvena vandens telkinių pakrantėse ir minta vabzdžiais. Ne, kalbam ne apie varliagyvius. Šis penktadienis paskirtas rupūžblakėms (Gelastocoridae). Tai 7 – 14 mm ilgio, apvalios, smėlio, dumblo arba pūvančių lapų spalvos blakės. Iš viso yra apie 100 šių blakių rūšių, priklausančių dviem gentim. Aptinkamos Šiaurės ir Pietų Amerikose, Pietų Azijoje, Australijoje, Afrikoje. Europoje, deja, rupūžblakių aptikta nėra. Skaityti toliau